Jeruzal?s patriarchas: jei nebus susitarta d?l paliaub?, lauks dramati?ka ateitis
Dabartinio karo sukeltas blogis, nepasitik?jimo, neapykantos, apmaudo, paniekos, kito teis?s gyventi neigimo nuostatos yra tokios stiprios, kad labai sunku bus jas ?veikti. Reik?s labai did?iuli? pastang? ir maldos. Moralinio ir dvasinio atsikūrimo darbe labai svarbus vaidmuo teks religij? vadovams. Deja, sak? kardinolas, ?iuo metu tarpreliginis dialogas i?gyvena kriz?. Dabar krik??ionys, ?ydai ir musulmonai nesusitinka ir nesikalba.
Kardinolas pamin?jo Abu Dabio dokument? d?l brolyb?s ir i?rei?k? vilt?, kad nenukent?s visa tai, kas pasaulio mastu buvo padaryta religij? dialogo srityje. Religij? dialogas turi vykti ne tik lyderi? lygmenyje, bet turi pasiekti ir kasdien? tikin?i?j? gyvenim?, turi būti ne tik elitinis, bet ir bendruomeninis. Religiniams lyderiams tenka didel? atsakomyb? ne tik galvoti apie savo bendruomenes, bet ir pad?ti joms neu?sidaryti savo diskurse, neu?siskl?sti savyje, bet pakelti akis auk?tyn, pa?velgti ? kit?.
Pasak kardinolo, būtina kalb?ti ir apie atleidim?. Nors ?iandien tai labai sunku ir galbūt netgi ne?manoma, ta?iau reikia nukreipti pastangas ?ia linkme, reikia dirbti asmeniniu, bendruomen?s ir visuomen?s lygmeniu. Kalb?ti apie atleidim? ?ventojoje ?em?je n?ra abstrakcija. Teisingumas, atleidimas yra sunkūs ?od?iai, konkre?iai susij? su ?moni? gyvenimu. Ta?iau, jei kalbame apie krik??ioni? tik?jim?, ne?manoma tik?jimo atskirti nuo atleidimo. ?inoma, sak? kardinolas, bendruomen?s ir visuomen?s lygmeniu atleidimas yra susij?s su tiesa ir teisingumu, su orumu ir lygybe. Be ?i? vertybi? atleidimas reik?t? blogio pateisinim?. D?l to atleidimas turi būti suvokiamas kaip gijimo procesas, kuriam reikia laiko.
Savo kalboje Riminio susitikime Jeruzal?s lotyn? patriarchas ?sp?jo ir d?l antisemitizmo dabartinio karo kontekste. Viena yra kritikuoti vyriausyb?s politik?, kita – nepripa?inti ?ydams teis?s gyventi ?iame kra?te. Tai nepriimtina ir turi būti pasmerkta. Sakyti: ?Tu neturi teis?s ?ia gyventi, nes esi ?ydas“, kaip ir sakyti: ?Tau nepriklauso jokios teis?s, nes esi musulmonas ar krik??ionis“, yra civilizacijos nuosmukio simptomas. Kardinolas pasteb?jo, kad dabartinis antisemitizmas stipr?ja ne d?l religini?, bet d?l politini? prie?as?i?. Reikia būti atsargiems, kad netaptume toki? manipuliacij? aukomis.
Kalb?damas apie krik??ioni? ?sipareigojim? siekti susitaikymo ?ventojoje ?em?je, kardinolas Pierbattista Pizzaballa sak?, kad reikia blaiviai pa?iūr?ti ? tikrov? ir pripa?inti, kad krik??ioni? ?taka yra labai silpna. I? ties?, niekas ir nelaukia, kad krik??ioni? bendruomen? i?spr?st? problemas. ?Politi?kai mes esame nereik?mingi, – sak? kardinolas. – Gal toks teiginys k? nors papiktins, bet i? tikr?j? būtent taip yra. Nereikia pasiduoti pagundai būtinai nor?ti suvaidinti kok? nors vaidmen? ?ioje situacijoje, ta?iau reikia sugeb?ti bent i?tarti ?od?. Pirmiausia palaikyti savo bendruomen? ir padr?sinti. Būti kartu su savo ?mon?mis.“ Kardinolas pakartojo, kad tai, k? krik??ionys ?ioje situacijos tikrai gali, yra malda. (jm / Vatican News)
