Arkivyskupas V. Paglia: brolyb?s viltis visuomet ?adino ?monija
Arkivyskupas ragino neignoruoti aib?s pasaulyje vykstan?i? kar? – pradedant nuo kar? Ukrainoje ir Gazos ruo?e, piet? Sudane ir dar 56 kit? liepsnojan?i? kar? ?idini?, ? kuriuos daugelis nekreipia d?mesio. Tuo tarpu susiskald?iusi Europa stebi bej?g? – be vizijos ir svajon?s – patikino V. Paglia, primin?s popie?iaus ?v. Jono Pauliaus II ?od?ius, jog ?mogus ken?ia būtent d?l vizijos stokos.
Suvienyto ir visuotinio pasaulio svajon? devintojo de?imtme?io pabaigoje apgail?tinai sudu?o. Epochin? permaina, kuri? mini popie?ius Pranci?kus, taip pat yra faktas, kad ?monija pirm? kart? savo istorijoje gali sunaikinti save ir aplink?. Prisideda tre?iasis frontas: naujosios technologijos, kuriomis galima radikaliai manipuliuoti ?mogumi. Būtent ?iame kontekste nuskamba dvi vizijos tu?tum? u?pildan?ios enciklikos Laudato si' ir Fratelli tutti.
Popie?iaus pasiūlyta vizija ai?ki ir bendra: vieni bendri namai – mūs? planeta, kuria privalome rūpintis, ir viena bendra taut? ?eima, u? kuri? prisiimame atsakomyb?, pa?ym?jo Popie?i?kosios gyvyb?s akademijos pirmininkas, pasak kurio, abi enciklikos kvie?ia atsipl??ti nuo pasenusio antropocentrizmo ir atsiverti naujai vizijai. V. Paglia pridūr?, kad humanizmo, i?kelian?io kiekvieno ?mogaus vert? ir orum?, laim?jimas i?lieka nekintamas. Ta?iau būtina pl?sti ?mogi?kumo visuotinumo ribas: ?mogaus teisi?, moters teisi?, laisv?s, lygyb?s ir brolyb?s bei demokratijos ir solidarumo visuotinum?, nes, anot Pranci?kaus, ?visa yra susij?, ir tai kvie?ia mus ugdyti pasaulinio solidarumo dvasingum?, kylant? i? Trejyb?s sl?pinio“ (LS, 240).
Geroji naujiena tre?iojo tūkstantme?io ?monijai yra skirtingum?, kuriuos arkivyskupas pavadino ?monijos turtu,
vienyb?. Naujo visuotinio humanizmo u?gimimas prasideda nuo supratimo, kad tuo pat metu reikia perm?styti tiek santykius su kitu, tiek santykius su gamta.
Popie?ius pa?ymi, kad ?kritikuojant klaiding? antropocentrizm? negalima nustumti ? antr? plan? tarpasmenini? santyki? reik?m?s. Jei ekologin? kriz? rei?kia modernyb?s etin?s, kultūrin?s ir dvasin?s kriz?s i?orin? aprai?k?, negalime pasiduoti iliuzijai, kad savo santyk? su gamta bei aplinka ?stengsime i?gydyti nei?gyd? vis? svarbiausi? santyki? tarp ?moni?“ (LS, 119).
Tai naujas brolyb?s ir ?mogi?kumo ugdymo i??ūkis, reikalaujantis dr?sos, proto ir dvasios atsinaujinimo bei supratimo, kad ?monija visuomet buvo ?adinama brolyb?s vilties. (SAK / Vatican News)
