?alumos terapija nuo Alzheimerio ligos
Monokloniniai antikūnai, protingos molekul?s, galin?ios i?valyti smegenis nuo susikaupusio beta amiloido, eksperimentiniai vaistai, bangos prisiminimams pa?adinti, virtualiosios realyb?s palaikomi pa?inimo mokymai – tiesa ta, kad nuo Alzheimerio ligos, nepaisant nenuilstam? mokslini? tyrim? pastang?, vis dar n?ra jokio vaisto, i?skyrus tai, k? specialistai vadina ligos ?sulaikymu“ ir ?sul?tinimu“. Kai demencija u?puola senel?, mo?iut?, t?vus, mylim? ?mog?, vienintelis dalykas, kur? norisi daryti, – ne laikytis varginan?ios ligonin?s tvarkos, bet sustabdyti laik? ir nustoti su liga kovoti. Tai vyksta ?ia, Rubano mieste, Padujos provincijoje, Kalkutos Motinos Teres?s nam? centro terapiniuose soduose, kur ?aluma atnaujina ir gydo, o pacient? ir slaugytoj? gyvenimas teka i? naujo atrastu normalyb?s ritmu.
Rankas ? vazonus suleid?s D?iovanis rūpinasi s?klomis ir ?ino, kad jas pasodin?s turi laistyti ir nepamir?ti j? kasdien patikrinti taip, kaip elgiesi su broliu ar draugu, kurio sveikat? stebi. Anna eina prie didel?s vy?nios, staiga pakelia galv?, giliai ?kvepia, akys ?ybteli. Tiesiai vir? jos tarp ?ak? ?uoliuoja vover?. Ir Anos veid? nu?vie?ia ?ypsena. Piero braunasi pro ?ydin?ius krūmus, pasiekia rozmarin?, paima ?akel?, uosto, priglaud?ia veid?, atrodo laimingas, ramus. ??engusi ? Terapin? sod?, Rinai atgijo visi prisiminimai apie savo nam? sod?, jaunyst?, ji nori pati juo rūpintis. Tod?l centro darbuotojai jai suteikia atskir? erdv?, kurioje n?ra kit? pacient?.
Kvapai, spalvos, kontaktas su med?iais, g?l?mis, kvapniaisiais augalais – tai terapija, kuri pasirod? esanti veiksminga Alzheimerio liga sergantiems pacientams. Terapija apdovanota Inovacij? laboratorijos ir Sidn?jaus miesto inovacij? ir verslumo apdovanojimais. Projekt? Paduvoje, kuris po dvej? met? eksperimentavimo gavo Padujos universiteto sertifikat?, prad?jo Giotto socialinis kooperatyvas, ?v. Antonijaus bendruomen?, Paduvos universiteto Bendrosios psichologijos katedra ir mi?kininkyst?s sistem? katedra.
Monsinjoras R. Ravazzolo, Motinos Teres?s centro direktorius, pasakoja, kad prie? 24 m. vyskupijoje atliktas poreiki? tyrimas atskleid?, kad n?ra centr?, skirt? ?mon?ms su pa?inimo sutrikimais ir j? ?eimoms. Taip 2000 m. buvo pad?tas Motinos Teres?s nam? kertinis akmuo, 2006 m. prad?ta veikla. ?iuo metu dviejuose gyvenamuosiuose centruose gyvena 34 ?mones, o dviejuose dienos centruose lankosi 50 ?moni?. ?ia vyksta daugyb? veikl?, lankytojus pri?iūri gydytojai, psichologai ir patyr? darbuotojai. Galima teigti, kad sodai, i? prad?i? sumanyti tik poilsiui ir pasivaik??iojimams, kaip pa?i? nam? puo?ybos elementas, tapo tikruoju ?ios vietos varikliu. Kuo daugiau laiko centro pacientai praleid?ia tarp ??uol?, laur?, alyvmed?i?, klev? ir magnolij?, tuo labiau atgyja j? prisiminimai, atmintis. Savoti?kas stebuklas, kurio akivaizdoje vaikai ir sutuoktiniai negali sulaikyti a?ar?.
Bet tai dar ne viskas. Pacientai tampa savaranki?kesni, ma?iau nerimastingi, ma?iau apati?ki ir prisl?gti, labiau link? bendrauti, sugeba atnaujinti svarbias kognityvines funkcijas, pavyzd?iui, kalb? ir m?stym?. Bet svarbiausia, kad gerokai suma??jo ?ios patologijos gydymui gydyti skiriam? vaist?, kuri? yra daugyb?, sako centro psichologas Andrea Melendugno, kiekis. Atrodo, tarsi ?aluma tur?t? gali? pataisyti pa?eistus neuronus, sukurti naujus – visai kaip pavasario daigai.
Sod? kūrimas
Centro plotas – ma?daug 22 hektarai, trys sodai juose sudaro nedidel? dal?, ta?iau pacientai negali pasiklysti, nes takai yra ?iediniai, visada gr??tantys ? pradin? ta?k?. Viskas ?ia apm?styta iki smulkiausi? detali?, siekiant i?gydyti: augalai, vieta, erdv?s padalijimas, sodo tipas. Sodus projektavo tarptautinis sod? dizaineris Andrea Mati, kuris specializuojasi pa?eid?iamiems ?mon?ms skirt? ?ali?j? zon? kūrime. Kiekvienas augalas, kiekvienas medis turi tur?ti tam tikr? form?, kad nebūt? dideli? ?e??li?, nes jie Alzheimerio liga sergantiems pacientams kelia siaub?, sustiprindami nepaai?kinam? ?juodosios skyl?s“ jausm?, kur? jie patiria savo mintyse ir kuris kursto nerim? ir depresij?.
Tvarumas, atpa??stamumas, biologin? ?vairov?
?iuo metu soduose auga 138 skirtingos augal? rū?ys, visos vietin?s. Sodo negalima kurti i? kitame regione augan?i? augal?, reikia atsi?velgti ? klimat?, saul?s poveik?, dr?gm? ir dirvo?emio sud?t?. Be to, jei sergantysis susiduria su tam regionui būdingu augalu, jis patiria didesn? saugumo būsen?, j? atpa??sta, gali netgi atgyti vaikyst?s prisiminimai. Taigi fikusai, uosiai, klevai, vy?nios ir granatmed?iai, kuriais puo?iasi Veneto regiono sodai ir kaimai, sukuria atpa??stam? ir pa??stam? aplink? tiems, kurie prarado prisiminimus. Ir ?ia augantys ?iobreliai, ?alavijai, laurai, rozmarinai yra svarbūs pa?intiniai priminimai. Augal? pasirinkimas yra esminis atmin?iai, tod?l atliekamas labai kruop??iai, pasitelkus ?vairius tyrimus. Parenkant augalus d?mesys kreipiamas ir biologin?s ?vairov?s, kuri d?l ?mogaus destruktyvios veiklos nyksta, atkūrimui, labai svarbus tvarumo aspektas.
Gamta – ?s?ios, kurios priima ir gimdo
Mons. R. Ravazzolo pasakoja, kad m?stant apie ?iuos sodus kyla gamtos kaip ?s?i?, priiman?i? ir kurian?i? gyvyb?, ?vaizdis. Jis prisimena, k? popie?ius Pranci?kus sako enciklikoje Laudato si' – ?mogus pats yra gamtos dalis. ?Kartais apie gamt? galvojame kaip apie ka?k?, kas ?mogui yra svetima, kur ?mogus yra ?iūrovas, ta?iau nepamir?kime, kad kiekvienas i? mūs? yra ?ios kūrybin?s Dievo meil?s, kuri suteikia gyvyb? visiems daiktams, dalis. Gamta gali pad?ti pasirūpinti ligoniais, kurie pernelyg da?nai būna pamir?ti arba patik?ti tik mylin?iai, bet varginan?iai ?eimos nari? prie?iūrai. ?ia, Motinos Teres?s centre, matome, kaip s?kmingai ?gyvendinama ?mogaus ir aplinkos s?junga, apie kuri? kalba ?ventasis T?vas, vyksta gijimas“, – sako kunigas.
Terapinis sodas i? ties? yra savaranki?ka sveikatos prie?iūros ?staiga. Tai naudinga ne tik sve?iams, bet ir ?staigoje dirban?iam personalui ir j? ?eimoms. ?ia puosel?jama tvari? ir regeneruojan?i? pasirinkim? politika, kurios tikslas – asmens gerov?, kad ir pacientai, ir ?eimos nariai jaust?si geriau. ?eimos liudija, kad mato savo artimuosius tokius ramius, kokie jie nebebuvo ilg? laik?. ?is projektas nori būti pirmtakas, pavyzdys, kaip konkre?iai keisti gyvenimo kokyb? slaugos ?staigose.
(D?/Vatican News)