Ukrainos kario istorija: su?alotas Donbase, i? karo bedugn?s i?brido Lurde
?Esu tikintis ir kasdien meld?iuosi. Bet, ties? pasakius, nesu sektinas pavyzdys.“ Oleksandras ?vecovas juokauja, kai tikina save laikantis heterodoksi?ku krik??ioniu, kuris u? savo prisik?lim? d?kingas Lurdo Marijos ?ventovei, kur atsigavo po amputuotos kojos dramos, po depresijos bedugn?s, po alkoholio ir narkotik? tamsos, ? kuri? buvo paskend?s gr???s i? karo su?eistas, po kojos amputacijos. Kojos neteko fronte, Luhansko srityje kovodamas prie? rus? kariuomen? dar 2014 m., kilus Donbaso konfliktui.
?iandien ?ytomyre gyvenantis 38 met? veteranas yra suluo?int? kari? samarietis. Sielos gydytojas, nusprend?s atsid?ti buvusi? kari? vilties piligrimin?ms kelion?ms, tokioms, kokios j? Lurde prik?l? ? gyvenim?.
Jis pasakoja apie stojim? ? kariuomen?, kuris buvo labiau padiktuotas aplinkybi? nei autenti?ko tro?kimo. ?Tur?jau parduoti but?, kad suremontuo?iau mamos namus, man reik?jo pa?ymos i? karin?s apygardos. Kai ten nuvykau, mane pakviet? ? kariuomen?. ?alia man?s buvo ir kit? vaikin?, kuri? paklaus?, ar jie pasireng?. Jie atsak?, kad taip. A? taip pat negal?jau atsisakyti ir sutikau“, – pasakoja Oleksandras. Taip 29-metis atsidūr? 30-ojoje mechanizuotoje brigadoje. ?Tam tikru momentu mūs? vadai pasiunt? mus ? fronto linij? Luhansko miesto pakra?tyje, Vesela Hora gyvenviet?je. Dar nesp?jome ?rengti apkas?, kai mus u?puol? prie?ai". Po pusantros valandos trukusi? ap?audym? ?alia nukrito sprogmuo, jis band? keltis, ta?iau kojos nelaik?, jis buvo pa?autas. Bendra?ygiai nutemp? j? ? lauko ligonin?, kur buvo daug su?eist?j?. Tada j? sraigtasparniu nuskraidino ? Charkivo karo ligonin?, kur jam buvo amputuota koja.
Karys O. ?vecovas buvo i?gelb?tas, bet liko randai kūne ir sieloje. Ilgai jis atsisak? ne?ioti protez?, negal?jo susitaikyti su tuo, kas jam atsitiko. ?A? prad?jau gerti, v?liau ?miau vartoti narkotikus. Maniau, kad jie man pad?s psichologi?kai, ta?iau tai buvo iliuzija“, –prisimena karys. Tada ka?kas pasiūl? jam vykti ? Lurd?. ?Prie? i?vykstant man nuolat skaud?davo galv? ir būdavau susirūpin?s. Ta?iau, kai aplankiau baseinus ?ventov?je, problema dingo“, – pasakoja Oleksandras. Jis nekalba apie gydym? ar stebuklus: ?Esu pragmati?kas. Bet nuo tos akimirkos a? pasakiau sau, kad mano buv? bendra?ygiai taip pat turi pajusti tai, k? jau?iau a?. Taip gim? id?ja palyd?ti juos ? Lurd?.“ Taip jis ?m? organizuoti piligrimystes ir kitose vietose: nuo Krokuvos iki Raudonosios jūros. Savo projekt? jis pavadino ?Hero Bus“, nes viskas prasid?jo nuo 18 viet? mikroautobuso, kur? tur?jo, bet jam nepakako pinig? kurui ir nakvynei vie?butyje pirmajai suluo?int? veteran? grupei, kuri? nor?jo atsive?ti ? Prancūzij?. Tada – dar viena malon?: paskelb? ?ra?? apie renkamas l??as ir sulauk? tūkstan?i? atsakym?.
Id?ja i?sipl?t? po 2022 m. vasario m?n. atak?. ?Mūs?, atitarnavusi?j? grup?je yra toki?, kurie nusprend? v?l imtis ginklo, o a? ?miau rinkti l??as kariuomenei, pasitelkdamas mūs? ?inomum? socialiniuose tinkluose.“
Oleksandras vis dar prisimena mū?io patirt?, pamin?damas, kad fronte karius vienija draugyst? ir siekis apsaugoti savo ?eimas ir ?al?. Jis linki savo tautai taikos, kurios jo tauta tro?ko 32 metus, tai yra nuo tada, kai atgavo nepriklausomyb?: ?Nekantrauju pamatyti parkuose linksmai ?aid?ian?ius vaikus, kuri? nepersekios ne?moni?ka bomb? baim?“, – atsidūsta karo veteranas.
(D?/Avvenire)
