Konferencija apie klimat?: nepalankus kontekstas ir pareiga atsiversti
JT klimato kaitos konferencij? tikslas yra sukurti ir ?gyvendinti mechanizmus, kurie ma?int? ?monijos veiklos pasekmes ekosistemoms. ?kin? ?mogaus veikla labai da?nai vystoma bio?vairov?s s?skaita. Be to, neretai ūkin? veikla yra vystoma ne d?l būtinyb?s, o d?l pelningumo ir vartojimo ?pro?i?. ?tai vienas i? pavyzd?i?. Per pastaruosius kelerius metus i?tirtas globalus gyvulininkyst?s poveikis aplinkai: dvide?imt did?iausi? gyvulininkyst?s pramon?s firm? sukuria daugiau ?iltnamio efekto duj?, nei tokios smarkiai industrializuotos ?alys, kaip Prancūzija, Vokietija ir Did?ioji Britanija kartu sud?jus. M?sos ir jos gaminiams sunaudojama labai daug i?tekli?, o globali mitybin? vert? n?ra tokia jau didel?. Gyvulininkystei reikia dideli? ?em?s plot?, kurie kai kur formuojami kertant vertingus mi?kus, tūkstan?i? gyvyb?s form? namus. ?iuo metu europie?iai suvalgo apie 90 kilogram? m?sos per metus, o amerikie?iai – vir? 120. Paskai?iuota, kad, jei tiek suvartot? visi Azijos ir Afrikos gyventojai, gyvulininkyst?s ūki? pl?tra sunaikint? did?iuli? plot? ekosistemas. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad sveikai ?mogaus mitybai per metus visai pakanka trisde?imties kilogram?.
Ta?iau did?iausi? susirūpinim? kelia prognoz?s, kad d?l bendros ?monijos ūkin?s ir energetin?s veiklos sukuriamas ?iltnamio duj? kiekis palengva kei?ia visos planetos klimat? ir am?iaus pabaigoje jis gali būti ?iltesnis daugiau nei dviem laipsniais. Nors tai gali atrodyti nedidelis pokytis, ekosistemoms tai yra did?iulis sukr?timas, kuris nei?vengiamai paveiks ir pa?ias ?moni? visuomenes – da?niausiai ne ? ger?j? pus?. Nauji karai d?l vandens i?tekli? ar masin?s migracijos yra realūs scenarijai.
Dabartin? geopolitin? pad?tis n?ra palanki koordinuotam tarptautin?s bendruomen?s veikimui d?l aplinkos apsaugos ir ?takos klimatui ma?inimo: d?l to vis? pirma kaltas Rusijos prad?tas karas Ukrainoje, kuris destabilizavo globalias energijos ir maisto gamybos grandines, su?adindamas nauj? poreik? i?kastiniam kurui, kurio vartojimas yra ma?intinas. Kitas reik?mingas veiksnys yra JAV ir Kinijos susitarimo d?l klimato at?aukimas, kilus ?tampai tarp ?ali? po JAV politik? apsilankymo Taivane. Sunku ?sivaizduoti aplinkai palanki? globali? politik? be pasaulio fabriku vadinamos Kinijos ?sipareigojimo.
Toks kontekstas tik dar labiau i?ry?kina prie? septynerius metus, JT klimato konferencijos Pary?iuje COP21 i?vakar?se, paskelbtos popie?iaus Pranci?kaus enciklikos Laudato si’ princip?, jog viskas yra susij?: ?vairios prigimties kriz?s ir j? sprendimai. Ar ?manoma ?sivaizduoti skurdo problem? sprendimus be sveikos aplinkos ir taikos? Ar ?manoma ?sivaizduoti taik? be socialinio teisingumo ir ger? aplinkos s?lyg?? Ar ?manoma ?sivaizduoti or? gyvenim? degradavusioje, sunaikintoje aplinkoje ir karo s?lygomis? Enciklikoje pabr??iama, kad turime ne vien transformuoti dabartin? vystymosi model?, bet ir savo etini? nuostat? visum?, nes turim? nebepakanka. Pana?iai Laudato si’ yra kristalizuojamas pastaraisiais de?imtme?iais ortodoks?, protestant? ir katalik? rateliuose brend?s s?moningumas, jog krik??ioni?kas rūpestis artimu negali būti atskirtas nuo rūpes?io jo gyvenimui būtina aplinka. ?is s?moningumas apima ir nauj? ?vilgsn? ? ?vent?j? Ra?t?, kuris rodo, jog Dievas ?mogui skyr? atsakingo administratoriaus, o ne savavali?ko i?naudotojo misij?. ?mogaus ir aplinkos poreiki? harmoningas suderinimas yra vadinamas integralia ekologija. Apie j? lapkri?io 8-?j? COP27 konferencijoje kalb?jo kardinolas Pietro Parolinas, Popie?iaus valstyb?s sekretorius:
??ventasis Sostas skatina integralios ekologijos ugdym?. Politini?, technini? ir operatyvini? priemoni? nepakanka, jos turi būti derinamos su ugdan?iu po?iūriu, skatinan?iu nauj? gyvenimo būd?, puosel?jan?iu atnaujint? vystymosi ir tvarumo model?, grind?iam? rūpestingumu, brolybe ir bendradarbiavimu tarp ?moni? bei stiprinan?iu ?mogaus ir aplinkos sandor?, – sak? kardinolas P. Parolinas. – Dabartin? socialin? ir ekologin? kriz? yra palankus metas individualiam ir kolektyviniam atsivertimui bei konkretiems sprendimams, kuri? nebegalima atid?lioti. Klimato kaitos ?mogi?kasis matmuo yra didelis i??ūkis. Turime moralin? pareig? imtis konkre?i? veiksm?, kad u?kirstume keli? vis da?nesn?ms ir sunkesn?ms klimato kaitos humanitarin?ms pasekm?ms ir ? jas reaguotume.“ (RK / Vatican News)
