Ses. V. Voidogait?: ?Visi galime prisid?ti prie to, kad baigt?si karas“
?iame seser? ?steigtame dar?elyje buvo ?rengta ?Marijos grup?“ 30-iai i? Ukrainos atvykusi? vaik?, kuriuos ugdys 4 ukrainiet?s mokytojos.
Stebint ?ra?us Jūs? feisbuko paskyroje, kuriuose nuguldavo pasirengimo pab?g?li? pri?mimui darb? rezultatai, atrod?, kad viskas ?josi tarsi per sviest?. O kaip atrod? ?io pasirengimo u?kulisiai, ar i? ties? viskas vyko skland?iai ir paprastai? Kas pad?jo i?laikyti racional? prot? ir nepasiduoti emocijoms?
?inia apie didel? nelaim? neatsiejama nuo emocij?. J? svarbu neignoruoti, kitaip apsukusios rat? jos ir v?l smogs. Ta?iau m?ginimas jas tikslingai nukreipti veikia.
Dar?elio mokytojai yra priprat? stabilizuoti situacij?, savo veiksmais nesukelti nerimo vaikams, nepasinaudoti jais savo nerimui i?krauti. Matyt, būtent ?gūdis susitvardyti pagelb?jo labiausiai. ?inoma, teko greitai susiorientuoti, k? daryti, kuo ir kaip gal?tume prisid?ti prie pagalbos nuo karo ken?iantiems ?mon?ms ?iuo konkre?iu atveju. Juk iniciatyvos ?m?si ir ministerijos, ir savivaldyb?, ir paskiri ?mon?s. Lietuvoje ?mon?s yra link? telktis ir d?l to yra tikrai labai smagu.
Prasid?jus gav?niai, siūl?te pasninkauti ma?inant skaitomos informacijos sraut?, kad ?paj?gtume atlikti savo pareigas, būtume d?mesingi mūs? vaikams, seneliams ir ligoniams“. O kas toliau? Ar nebus taip, kad mes, stebintys karo baisybes, pasiduosime nuovargiui ir u?merksime akis? Specialist? teigimu, po?ymi?, kad pana?ia linkme keliaujame, jau galima pamatyti ir dabar.
Mūs? psichika mus kur? laik? gina. Ma?daug per 3 dienas ?mogus adaptuojasi prie ?oko, per 2 savaites – prie ekstremalios situacijos. Ta?iau mes negalime gyventi nuolatin?je ?tampoje, tod?l informacijos ?altinius reikia atsirinkti, o mus pasiekiant? informacijos sraut? valdyti. Jeigu nuolat gyventume ?oke, leistume i?tisoms armijoms ?siver?ti ? mūs? galvas, tuomet nebekurtume Lietuvos. Manau, kad savisaugos mechanizmas gina nuo perd?to ?sijautimo ? situacij? ir ardan?io nerimo.
Ar ateis laikas, kai prad?sime nebekreipti d?mesio ? kan?ias Ukrainoje? Manau, kad taip tikrai ne?vyks. Vis d?lto turime nepaliauti tikslingai veikti. Visi galime prisid?ti prie to, kad Ukrainoje baigt?si karas. Jeigu ka?kas turi galimyb? pasidalyti tikra informacija apie ?vykius Ukrainoje – ne emocionaliu paverk?lenimu, bet tikra informacija – su Rusijos gyventojais, reikia taip ir padaryti. Gal ka?kas gali prisid?ti prie Stiprūs kartu ar Blue-Yellow, Caritas iniciatyv? – puiku! Galimybi? yra ?vairi?, tereikia vien? ar kit? i?sirinkti ir nesibla?kant, sistemingai veikti. O tada susitelkti ir gr??ti prie savo darb?. Nors ir skaudan?ia ?irdimi, bet vis d?lto turime toliau kurti ir stiprinti savo valstyb?. Tai taip pat yra vienas i? būd? nugal?ti blog?.
K? dar galime padaryti, kad vietoje apatijos, pasyvumo ar baim?s ne?tume aplinkiniams ramyb? ir taik??
Manau, kad kylant emocijai reikia suprasti, kad ji yra gera, ? j? reikia kreipti d?mes?, neignoruoti jos. O tada nusiraminti, vykdyti savo ?sipareigojimus, neapleisti maldos ir rūpes?io artimaisiais, ypa? tais, kuriems ?is psichologinis i?m?ginimas gali būti itin sunkus.
Turime būti kantrūs, vieningi ir turime toliau veikti. Kaip jau min?jau, svarbu atrasti konkret? veiksm?, kuriuo kas m?nes?, nesibla?kydami gal?tume prisid?ti – pradedant malda ir baigiant finansine auka pasirinktai organizacijai. Taip pat palaikyti tuos, kurie pas mus atvyksta, surasti jiems laikin? būst?, darb?.
Kalbant apie mald?, ne kart? jau teko gird?ti, kad ?mon?s, tarsi pritrūk? ?od?i? pokalbi? apie karo situacij? Ukrainoje tema, sako: ?Neb?ra k? daryti – belieka tik melstis“. Lyg malda būt? ?iaudas, u? kurio mes, kaip sk?stantieji, griebiam?s... Kod?l malda tai n?ra tai, kas belieko ?ioje situacijoje, bet realus dalyvavimas fronto linijoje?
Tai yra labai svarbus maldos frontas, kuris augina mūs? vienyb?, moko suprasti, kad viskas yra laikina. Gauname pra?ym? i? Ukrainos ?moni? melstis ir nepaliauti. Taip ir turime daryti, nes ukrainie?iai kovoja u? ties? ir g?r?. Turime melstis ir u? visus ?uvusiuosius – tiek ukrainie?ius, tiek rusus. Turime melstis u? tuos, kurie ken?ia. Mes negalime pasiekti Ukrainos ir joje gyvenan?i? ?moni?, kurie patiria humanitarin? tragedij? – neturi vandens, maisto, ?ildymo, būtiniausi? reikmen?. Pavyzd?iui, visai neseniai Ukrainoje nuo dehidratacijos, nuo vandens trūkumo organizme mir? mergait?. Ukrainie?iai yra baisiame siaube. Bet Dievas tikrai ?ino, kaip pasiekti tuos ?mones ir jiems pad?ti.
Jei gauname pagalbos pra?ym? ir galime pad?ti, bet u?darome ?ird?, nutariam, kad geriau pasimelsime, tai maldos negana. Ir tai yra sl?pyn?s nuo meil?s.
(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)
