杏MAP导航

?Kol pats to nepatiri, labai sunku suprasti, kas i? ties? vyksta Ukrainoje.“ Nuo 2011 m. iki ?i? met? kovo 5 d. kunigas Pavlo Toma?evski kartu su kitais dviem ?v. Pauliaus Pirmojo Eremito ordino broliais vykd? savo misij? Mariupolyje, Ukrainos mieste, kuris d?l savo strategin?s pozicijos daugiausiai ken?ia nuo rus? kariuomen?s invazijos. Kunigui pavyko pab?gti kartu su vienu ordino broli? ir keliais parapijie?iais. Dabar jis yra gr???s ? savo gimt?j? miest? ?alies pietvakariuose Podol?s Kamenec?. Susitik?s su keliais fondo ?Pagalba ken?ian?iai Ba?ny?iai“ atstovais jis sureng? virtual? susitikim? su ?urnalistais, kad pad?t? geriau suprasti, k? i?gyvena ?mon?s, ?strig? situacijoje, kuri? galima apibūdinti kaip apokalips?. Jie patys to padaryti negali – iki ?iol kunigui Pavlui nepavyko susisiekti su likusiaisiais Mariupolyje, nes ten n?ra elektros ir telefonai neveikia.

Nors Mariupolio miestas stovi ant 2014 m. prasid?jusio karo linijos, vasario 24 d. prasid?jusi invazija buvo nelaukta, pasakoja kunigas, pridurdamas, kad nuo pat invazijos prad?ios rus? kariuomen? ?m? bombarduoti aplink esan?ius kaimus ir miesto rytin? dal?, taikydami ne tik ? ukrainie?i? kariuomen?, bet ir ? civilius. Griausmas pasiek? ir miesto centre esan?i? vienuoli? paulie?i? pri?iūrim? ?enstakavos Dievo Motinos parapij?. ?Supratau, kad situacija rimta ir kad veikiausiai tur?sime evakuoti ?mones, ta?iau prad?ioje daugelis parapijie?i? nenor?jo i?vykti, nes neman?, kad rusai bombarduos vis? miest?.“

Tad du kunigai (tre?iasis buvo i?vyk?s ? Lenkij? gydytis) nutar? likti su ?mon?mis, pad?ti jiems, aukoti Mi?ias ir melstis su jais. Po 4–5 dien? situacija labai pablog?jo, rusai ?m? ?vairiais ginklais atakuoti gyvenamuosius rajonus miesto centre. ?Bombardavimas netilo beveik keturias paras“, – prisimena kunigas. Ap?audymas buvo toks intensyvus, kad nebuvo ?manoma atgauti kvapo, nebuvo n? pusvaland?io tylos pertraukos nei dien?, nei nakt?“. Du kunigai netur?jo sl?ptuv?s, kur būt? bent kiek saugesni, tad tiesiog skub?davo ? kambar? toje namo pus?je, kuri buvo toliau nuo bombardavim?.

Ma?daug tre?i?j? dien? po atakos prie? Mariupol? miestas liko be elektros ir vandens. I?eiti i? nam? rei?k? rizikuoti būti u?mu?tam. Kunigas Pavlo prarado ry?? ne tik su savo parapijie?iais, bet ir su visu i?oriniu pasauliu. Tais trumpais momentais, kai atsirasdavo interneto ry?ys, jis skaitydavo naujienas mobiliajame telefone ar klausydavosi radijo automobilyje, ta?iau neilgai, nes reik?jo taupyti akumuliatori?. Kunigas sako, kad nebuvo lengva ry?tis i?vykti – vienuoliai bijojo, kad palikti namai bus i?pl??ti, kita vertus, suprato, kad nukritusi bomba gali tiek sugriauti namus, tiek nusine?ti j? pa?i? gyvybes. Be to, jie bijojo papulti ? Mariupol? apsupusios rus? kariuomen?s rankas.

Galiausiai abu vienuoliai susikrov? būtiniausius daiktus, dokumentus ? automobil?, apsivilko abitus ir leidosi link i?va?iavimo ? Zapori??, esan?i? u? 220 km nuo Mariupolio. Pakeliui prie j? prisijung? dar 5–6 privatūs automobiliai, m?ginantys i?trūkti i? miesto. Va?iuodami per miest? mat? ?ird? verian?ius vaizdus: sugriautus pastatus, sudegintus automobilius, ?mones, ie?kan?ius maisto apleistose parduotuv?se. Ma?a automobili? kolona prava?iavo pro kelis rus? kariuomen?s postus, kur buvo patiktinti j? dokumentai ir leista vykti toliau. Viename poste rusai jiems pasak?, kad prie? dien? buvo gautas ?sakymas nei?leisti vyr?, tik moteris ir vaikus. ?Pam?ginkite ?sivaizduoti ?i? scen? – buvome viduryje lauk?, ?altyje, aplink ilgiausia automobili? eil? (apie 100 ma?in?), prie vair? vyrai, ?alia j? ?monos ir vaikai. Ir jokios galimyb?s gr??ti atgal. Kai kurie netur?jo benzino atsarg?. ?mon?s p?s?iomis prisiartindavo prie kareivi?, moterys atsiklaupdavo, melsdamos leisti i?vykti, nes daugelis j? nemok?jo vairuoti, ta?iau viskas veltui.“

Ma?daug po penki? valand? ka?kas netik?tai pasikeit?: atvyko netoliese esan?io miestelio meras ir pasak?, kad nor?t? priimti nak?iai visus ?mones, esan?ius ma?inose. Miestelio gyventojai savo namuose pri?m? apie 400 Mariupolio gyventoj?. Kit? dien? pavyko rasti kit? keli?, aplenkti post?, kur buvo sustabdyti, ir i?va?iuoti link Zapori??s.  Pakeliui buvo kiti kelio blokavimo punktai, v?l nerimas, ta?iau vis pavykdavo t?sti kelion? ir jie galiausiai gyvi pasiek? savo kelion?s tiksl?. Kunigui Pavlui ?ie ?vykiai dar nepasimir?o, jis nenori j? pamir?ti, nes Mariupolyje liko j? ?mon?s. ?Kas mane labiausiai neramina ir kas kelia daugiausiai skausmo ?iuo metu – tai rūpestis d?l parapijie?i?, kad jie likt? gyvi. Tikiuosi, kad Dievas juos apsaugos...“, – sako kunigas. Ir maldauja vis? padaryti visk?, kas ?manoma, kad ?ios ?udyn?s būt? sustabdytos. (D?/Vatican News)