杏MAP导航

Kuo priklausymas ateitininkijai ?pareigoja ir k? kei?ia ?mogaus gyvenime? Kaip tapimas ateitininku formavo Jus kaip asmenyb??

Ateitininkams svarbu pla?iau ir giliau pa?inti ?vairius rei?kinius Ba?ny?ios ir valstyb?s gyvenime, tik?jime, dom?tis mokslu, kultūra ir visa tai naudoti kaip priemon? skelbiant Evangelij?. Priklausydamas ateitininkijai pasaulietis ?sipareigoja būti aktyvus katalikas. Aktyvus ne tik Ba?ny?ioje, bet ir valstyb?je. Jeigu tarpukariu 90 proc. jaunimo savanoriaudavo, dabar yra prie?ingai – ?iandien Lietuvoje savanoriauti ?sipareigoja tik 10 proc. Tod?l ateitininkai duoda ??od? (priesaik?) visa atnaujinti Kristuje, uoliai darbuotis Ba?ny?ios ir T?vyn?s labui ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Ateitininkija labai mane paliet? studij? metais. Buvau antrakursis seminaristas, kai poros bi?iuli? ateitinink? paklausiau: ?Kas jūs tokie esate, k? veikiate?“ Man pasiūl? paskaityti Prano Dovydai?io ?Tris pamatinius klausimus“. Vakare gr??au, skai?iau ir nebegal?jau u?migti, i? karto pajutau tro?kim? duoti ??od?! Manau, kad priklausymas ateitininkijai – tai didel? malon? tur?ti bendramin?i? bi?iuli? bendruomen?, komand?. Juk daug tikin?i?j? da?nai jau?iasi vieni?i ar nesuprasti. Be to, tiek studentai, tiek moksleiviai reguliariai organizuoja ?Akademijas“, pavyzd?iui, apie Ba?ny?ios ir valstyb?s santyk?, religijos laiv?, skaistum?, tauti?kum?, teisingum?. Jos ir pa?intis su naujais ?mon?mis labai stipriai augina intelektualiai bei dvasi?kai, aktyvuoja visuomeninei veiklai.

Ateitininkai vadovaujasi penkiais principais: kataliki?kumu, tauti?kumu, inteligenti?kumu, visuomeni?kumu ir ?eimyni?kumu. Kiek tauti?kumas – kalba, etnin? kultūra ir istorin? atmintis yra svarbūs mūs? dienomis? O gal tai t?ra stagnacija, trukdanti ?engti koja kojon su pasauliu?

Popie?iaus Pranci?kaus vizito Lietuvoje metu raginimas prisiminti savo ?aknis nuskamb?jo ne be prie?asties. Istorin? atmintis, etnokultūra, kalba – tai yra mūs? ?aknys. Jeigu mes norime sukurti ka?k? rimto, i?liekan?io, turime tur?ti tvirtas ?aknis. Nepa?indami savo tautos, istorijos ir etnokultūros, mes susiduriame su egzistenciniais – tautos i?likimo, gyvavimo ir augimo klausimais. ?iandien matome, kaip lietuvi? tauta yra grei?iausiai nykstanti Europoje, tod?l turime klausti – k? mes darome ne taip? Man, kaip jaunam ?mogui, atrodo, kad nebuvo atlikti nam? darbai, valstyb?je buvo pasukta ne ta kryptimi, nes dabartinei kartai patriotizmo kartais labai stinga. Neretai jis devalvuojamas iki paprasto pilieti?kumo, kas gali reik?ti tiesiog ne?iuk?linti, laikytis ?statym?... Kai kurie netgi kvestionuoja konstitucin? mūs? vis? pareig? ginti Lietuv? karo metu. O T?vyn? juk yra kai kas daugiau, nei tik interes? pildytoja.

Neseniai min?jome sausio 13-osios trisde?imtmet?. Kokios asmenyb?s vardas jums pirmas ?auna ? galv?, prakalbus apie Lietuvos laisv?s siek?? Kod?l? Ko gal?tume i? jo ar jos pasimokyti?

Neseniai gird?jau pristatym? apie Tit? Masiul?. Jis buvo jaunas, bet labai dosnus. Visus draugus, kuriems reik?davo pagalbos, jis sp?davo aplankyti, jiems pagelb?ti, kasdien skaitydavo ir draugams bei ?eimos nariams cituodavo ?v. Ra?to i?traukas, vis nepaliaujamai save dovanodavo. Labai nor?t?si daugiau Tito dvasios, ypa? mūs? jaunimo tarpe, kad mes gyventume sav?s dovanojimo kitiems stiliumi. Kaip mes kasdien dalyvaujame ?v. Mi?iose ir priimame Komunij?, kuri yra Kristaus aukos ant kry?iaus vaisius, taip mes kiekvienas kasdien priimame t? ?moni? laisv?s vaisi?, kurie paaukojo savo gyvybes kaip Titas. Taip pat norisi prisiminti ir Herminegild? ?virzdin?, moksleiv? ateitinink?, gab? krep?inink?. Kai Lietuva buvo okupuota, jis kartu su draugais ant savo mokyklos i?k?l? trispalv? ir kartodavo draugams, kad ?mir?ta tos id?jos, d?l kuri? niekas nemir?ta“. D?l to jis tapo Raini? kankiniu, tuos ?od?ius, kuriuos sakydavo draugams, patvirtino savo paties gyvenimu. Ir ?iandien d?l jo mirties Lietuvos id?ja yra gyva. Galiausiai, daugiau nei prie? ?imtmet?, Lietuvai atkūrus nepriklausomyb? 1918–1919 m., ?mon?ms teko laikyti nepriklausomyb?s kov? egzamin?, pana?? ? t?, kur? mūs? t?vai, seneliai tur?jo laikyti prie? trisde?imt met?, sausio 13-?j?. Su dideliu grauduliu ir su susi?av?jimu m?stau apie Marijampol?s moksleivi? ateitinink? kuop?, kuri tuo metu buvo did?iausia Lietuvoje. Visa ?imto paaugli? kuopel? i??jo ? mi?kus ginti t?vyn?s nepriklausomyb?s kovose ir visi ten atgul? – tam, kad mes prisikeltume gyventi. Tad tur?tume da?niau prisiminti mums padovanot? laisv?. Yra daugyb? ?moni?, kurie ?iandien mus stebi i? dangaus ir laiko u? mus kum??ius. Kartais gal net kum?teli mums ? ?on? – k? jūs darote su ta laisve, kuri? mes su tokia meile jums dovanojome?

Sovietmetis gimusiems Lietuvos nepriklausomyb?s laikotarpiu yra savoti?ka egzotika, o Lietuvos laisv? – savaime suprantama duotyb?. Kaip i?laikyti Lietuvos laisv?s svarbos suvokim? gyv??

Istorin? atmintis yra nepraprastai svarbi, bet ji nenugula ? mūs? jaunimo ?irdis. ?inoma, būna ?vairiai, daug priklauso ir nuo mokytoj?, ?eimos, aplinkos, ?iniasklaidos, kurioje, atrodyt?, vietos tauti?kumui kartais ma?oka. Galima pasteb?ti, kad ?iandien tarsi g?da būti patriotu. Kai kurie ?mon?s patriotui netgi bando kabinti ?ovinisto etiket?, bet tai juk n?ra tas pats. Jeigu a? myliu savo t?vyn? i? visos ?irdies, tai nerei?kia, kad nem?gstu arba neken?iu kito, jokiu būdu. Taigi, tikro patriotizmo, tauti?kumo ?iandien labai reikia. Galima ir pajuokauti, kad turime taip rengti ?auktinius, kad jie ne tik gint?, bet ir kurt?, statyt? Lietuv?. Lietuvai nepaprastai reikia mūs?, jaun? ?moni?!

K? jums rei?kia meil? t?vynei? Koki? Jūs matote Lietuv? ?iandien?

Jeigu myliu, tai rei?kia save dovanoju kitam. Jei n?ra sav?s dovanojimo, tai t?ra naudingas santykis, bet ne bes?lygi?ka meil?. Jeigu a? dovanosiu savo gyvenim?, talentus Lietuvai net ir nesulaukdamas ?vertinimo, būdamas nesuprastas ar net atmestas, tai bus tikra meil?. Man atrodo, kad meil? t?vynei – tai ir dovanoti, ir taip pat kai k? prarasti d?l jos, d?l mūs? vis? bendro g?rio. O kaip myl?ti tai, ko nepa?inau? Juk mes ka?k? ?simylime, kai pa??stame, ir kuo daugiau pa??stame, tuo labiau meil? auga.

Man meil? Lietuvai rei?kia, kaip kviet? popie?ius Pranci?kus, pa?inti savo ?aknis, būti ?Vardan tos Lietuvos“, ?ia gyventi, statyti, kurti. Man myl?ti Lietuv? – tai gydyti jos ?aizdas, kuri? yra apstu ?moni? ?irdyse ir s?mon?je d?l baisios ir audringos mūs? tautos istorijos: priklausomybi?, savi?udybi?, paty?i?. Myl?ti t?vyn? – tai atsakyti ? bloga gerumu, būti kantriam matant susiskaldym?, tas ?aizdas, kantriai jas gydyti ir prireikus j? ginti. O gynyba, kaip sako disidentai, ?iais laikais yra daug sud?tingesn?, nes prie?as yra sunkiai matomas, gerai u?simaskav?s.

(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)