杏MAP导航

Pa?nekovas teigia, kad kinas – tai vis? pirma geras pasakojimas. O tam, kad pasakojimas būt? ?domus, reikalinga tam tikra dramaturgija, konfliktas ir jo sprendimas. Anot jo, tradicin?s religin?s bendruomen?s bando gyventi visuomen?je pagal religinius imperatyvus, ta?iau tuo pat metu patiria konflikt? su pasauliu. ?Tai derlinga dirva siu?etams, nes pasaulis gyvena pagal vien? tvark?, o religin?s bendruomen?s – pagal kit?, tai ir generuoja konflikt?“, – sako Ramūnas Au?rotas ir pastebi, kad konfliktas gali kilti instituciniame (kuris puikiai atskleistas seriale ?Naujasis popie?ius“), ?eimos arba kurio nors tikin?iojo lygmenyje.

Kino kritikas antr?ja prie?astimi, paai?kinan?ia religinio kino populiarum? visuomen?je, ?vardija ?mog? (net jeigu jis deklaruoja es?s netikintis) traukian?ius sl?pinius: ?Giliai ?irdyje glūdi trauka ne?inomybei, kuri? ?mogus i?rei?kia per karmos ta?k? rinkim? ar tam tikras dvasines praktikas. ?mogus vis? pirma yra religin? būtyb?, kuri? traukia sl?pinys“, – teigia pa?nekovas. Jis pastebi, kad gyvename laiku, kai ?mogus gali manyti visk? ?inantis, suprant?s ir geb?s paai?kinti. Ta?iau ar tai ?mogui suteikia ramyb?? Grei?iau jau prie?ingai.

Ramūnas Au?rotas pastebi, kad kino kūr?j? taikiklyje retai atsiranda religijos tema, nes tam ?reikia ?bristi ? gilesnius vandenis“. Dauguma pasirodan?i? film? ir serial? yra orientuoti ? religijos i?rai?kos formas, Ba?ny?i? kaip institucij?, gyvenimo būd? bendruomen?se bei jos kritik?. ?Did?ioji film? dalis apie Ba?ny?i? – tai socialin?s kritikos paradigma paremti filmai. Galima kelti klausim?: koks to tikslas? Ar tai yra tik kritika d?l kritikos, t. y. klystant? pamokyti, ar kur kas daugiau: kritika, kurios tikslas – tam tikras pokytis? Kaip tai pamatuoti?“ – svarsto pa?nekovas.

Ar krik??ionis tur?t? atsirinkti norimus ?iūr?ti filmus, ar, prie?ingai, nedaryti specialios atrankos ir tokiu būdu ugdyti savo kritin? m?stym?? Ramūnas Au?rotas primena, kad kinas – tai vaizdini? kūrimas ir id?j? vaizdiniams priskyrimas. Dabartin? kultūra ?vairiais kanalais intensyviai skolinasi vizualinius vaizdinius tam, kad perteikt? id?jas ir tuo kai kada piktnaud?iauja. Anot pa?nekovo, da?nai tai yra esteti?ki, ta?iau blog? moralin? ?ini? ne?antys vaizdiniai: ?Reik?t? prad?ti nuo klausimo: ar a? esu paj?gus apsisaugoti? Ar galiu i?laikyti distancij?? Ar a? esu tas, kuris savo vaizduot?, vaizdin?, kuris man duodamas, kaip ?v. Ignacas sako, galiu indiferenti?kai priimti, apm?styti proto ir tik?jimo ?viesoje bei pad?ti ? tinkam? viet?? Pavyzd?iui, a? d?l sav?s nesu tikras. Tod?l būna, kad film? padedu ? ?al?, noriu saugoti savo vaizduot?, nes nesijau?iu pakankamai stiprus, kad gal??iau nepriimti id?j?, kurias ne?a vaizdiniai“. Pasak Ramūno Au?roto, apsispr?sti, ar ?iūr?ti film?, padeda kino kritik?, kuri? darbas yra ?iūr?ti filmus ir vertinti juos struktūriniu, dramaturginiu po?iūriu, recenzijos. Be to, jis, kaip katalikas kino kritikas, ?vertina film? ir moraliniu po?iūriu, t. y., ar jame kalbama tiesiogiai arba metafori?kai apie Diev?, kadangi krik??ioni?kos simbolikos ir kristologinio ?vaizd?io pavyzd?i? galima rasti daugelyje film?, toki? kaip ??alioji mylia“ (?The Green Mile“), ?Mirtininkas eina“ (?Dead Man Walking“), ?Prie? bangas“ (?Breaking the Waves“) ir kituose fimuose ne apie krik??ionyb?. Tokia simbolika yra d?l to, kad gyvename kultūroje, kurioje pasaulio supratimas yra konstruojamas i? krik??ioni?kos pozicijos.

Geras kinas, pasak pa?nekovo, – tai tas, kuris i?laiko balans? tarp estetikos, vaizdini? naudojimo ir komponavimo, turinio ir id?jos perteikimo. ?Labai da?nai krik??ioni?kas kinas nori pavai?inti kokybi?ku ?okoladu, bet ?vynioja j? ? prast? popieriuk?. Kur da?nai suklystama? Bandoma norim? perteikti id?j? pastatyti ? pirm? viet? ir gaunasi pamokslavimas, didaktinis moralizuojantis siu?etas“, – dalijasi Ramūnas Au?rotas ir pastebi, kad ?iūrov? vis? pirma patraukia estetika, o tik po to po juo slypintis moralinis g?ris. Jis svarsto, kad galbūt d?l to C. S. Lewisas ir J. R. R. Tolkienas savo kūriniuose investuoja tiek daug ? apra?in?jimus – s?moningai jungia g?r? su gro?iu ir blog? su bjaurastimi: ?Tolkienas kalb?jo apie vaizduot?s pakrik?tijim?, tai rei?kia g?rio kiekvienam ?skiepijim?. Toki? skiep? reikia“.

?Kalbame apie aplinkosaug?, ekologij?, o man, kaip ?mogui, kuris id i? ties? domisi ?mogumi (nes kinas yra ?mogaus fantazijos vaisius ir jis labai daug aprei?kia apie ?mog?), manau, svarbu nepamir?ti, kad pati did?iausia, labiausiai u?ter?ta kūrinijos dalis yra ?mogus. Jeigu ?i dalis nebūt? u?ter?ta, visa kūrinija būt? ?vari“, – sak? Ramūnas Au?rotas. Jis teig? besitikintis, kad apie tai daugiau kalb?t? ir Ba?ny?ia. Anot jo, jeigu Ba?ny?iai ir pasauliui sunku eiti ? dialog? moral?s tema, tai ekologija tarsi tampa bendra, Ba?ny?i? ir pasaul? vienijan?ia tema. Ta?iau reik?t? nepamir?ti, kad ekologin?s ir aplinkosaugin?s problemos kyla vis? pirma d?l ?mogaus viduje esan?ios tar?os.

Pa?nekovas pabr??ia, kad estetin? skon? formuoti yra svarbu ir dalijasi, kad Krik??ioni?ko kino klubo u?si?mimuose dalyvaujantys ?mon?s ilgainiui kaip neigiam? kino klubo efekt? ?vardija tai, kad jau nebegali ?iūr?ti bet ko. ?Ne?iūrime bet kokio filmo tik d?l to, kad jis yra krik??ioni?kas. Visgi, yra svarbu ir re?isūra, ir scenarijus, ir kinematografija“, – sako pa?nekovas ir dalijasi, kad, nors anks?iau kino seansai vykdavo reguliariai, dabar d?l turimo u?imtumo juos surengti pavyksta re?iau. Ta?iau Ramūnas Au?rotas sako mielai atsiliepiantis ? ?moni? kvietimus atvykti, kartu pa?iūr?ti film? ir padiskutuoti.

Paklaustas, kok? film? pats mielai dar kart? pa?iūr?t? ir rekomenduot? kitiems, kino kritikas sak?: ?I? auk?tosios artilerijos – Tarkovskio kūryb?. Nes vis d?lto jis buvo prad?ioje ie?kantis, o po to labai s?moningai tikintis ?mogus. Jo kūryba kilo i? tik?jimo ir nuolankumo, jis tarnavo menui ger?ja to ?od?io prasme. Menui, kuris veda prie tiesos“.

 (Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)