?velnumo energija
Yakiv Bohdan Shumylo O.S.B.M.
Nadia Kalachova ketverius metus studijavo ekonomik?. Ta?iau nuo pat prad?i? svajojo apie ?urnalistik?. Kai svajon? i?sipild?, ji su?inojo, kad Dievas jai padovanojo kai k? unikalaus.
?Dievo ir savo pa?aukimo paie?kos ?engia kartu, nes, kai randi Diev?, jis padeda tau atrasti savo pa?aukim?.“ Studijuodama ?urnalistik? Ukrainos katalik? universitete Nadia ?m? gilinti ?inias apie Diev?. ?Ateidama ? universitet?“, – pasakoja, – ?atsine?iau kai kuriuos nei?spr?stus klausimus. Mano t?vai priklauso protestant? bendruomenei, tad lyg ir tik?jau, ta?iau visame kame ie?kojau tvarkos ir tod?l man kilo kai kuri? abejoni?.“
?domios paskaitos, dialogas su profesoriais, draug? tik?jimo patirtis tapo aprei?kimo momentais, kurie pad?jo merginai suprasti Dievo veikim? kasdieniame gyvenime.
Pabaigus studijas, at?jo laikas planuoti karjer?. ?Tur?jau ambicij?, susijusi? su ?urnalistika, ir tuo pat metu meld?iausi, klausdama Dievo, k? jis man numat?s. Po truput? prie? mane atsiv?r? kelias, pastūm?j?s mane link ?moni?, turin?i? psichin? negali?.“
Viskas prasid?jo su Dorotos Terakowskos knyga ?L?lyt?“, pasakojan?ios vienos ?eimos istorij?, kurioje gimsta mergait?, turinti sunki? Dauno ligos form?. Nadia susipa??sta su Romanu Maksymovi?ium, turin?iu t? pa?i? negali?. Nadiai padaro ?spūd? jo fantasti?kai padeklamuotas ?Himnas meilei“ i? apa?talo ?v. Pauliaus lai?ko korintie?iams.
?Stengiam?s matyti ?moni? su negalia orum? ir dovanas, kuriomis juos apdovanojo Dievas“, – sako Nadia, pridurdama, kad kitas tikslas – pad?ti jiems atrasti savo viet? visuomen?je, nes Vie?pats kiekvienam dovanoja misij? gyvenime. Prie universiteto veikianti Emauso bendruomen?, kuriai priklauso Nadia, ?mones, turin?ius psichin? negali? vadina ?draugais“.
Mergin? ?kvepia Jeanas Vanier, ?kūr?s Ark?, kuri rūpinasi ypatingus poreikius turin?iais ?mon?mis. Nadios atmintyje ?sir??? fraz?: ?Ne tik silpniesiems reikia stipri?j?, bet ir stipriems reikia silpn?j?, nes jie su savo silpnumu pa?adina mumyse ?velnumo energij?“. Nadia prisimena daug atvej?, kai negali? turintys ?mon?s pad?jo jai atrasti t? ?velnum?.
?Draug?“ unikalumas
Pasak Nadios, nereikia bijoti ?engti pirm?j? ?ingsn? link ?moni? su ypatingais poreikiais unikalumo. Ta?iau yra dalyk?, kuriuos supranti tik laikui b?gant, nes su dauguma ?draug?“ nelengva kurti santyk?, tur?ti tiesiogin? kontakt?. Nadia prisimena savo pirm?j? patirt?. I? prad?i? jai atrod?, kad ry?ys nesimezga. Taip atrod? d?l to, kad ?iandienos pasaulyje viskas turi vykti tuoj pat, ?draugai“ tuo tarpu moko l?tinti ?ingsn?. Tad reikia laiko ir kantryb?s, nes nelengva atrasti ?i? ypating? ?moni? unikalumo paslapt?. ?Draug?“ dovana atsiskleid?ia giliau bendraujant. Tod?l santykis su jais atspindi paprast? ir spontani?k? i?tikimyb?s mokykl?.
?inoma, yra ir labai d?iugi? akimirk?. Nadia prisimena, kad kart? dalyvavo bendruomen?s, kuri rūpinasi negali? turin?iais ?mon?mis, ?vent?je, kur sutiko Paolo. Jis prisiartino, apkabino j?, paliet? pir?tu antak? ir pasak? ?Esi tiesiog dievi?ka!“. Jam tai nebuvo vien i?orinis komplimentas. ?iuose ?od?iuose slyp?jo faktas, kad ?mogus yra ?dievi?kas“, nes sukurtas Dievo. Paolo da?nai sak? Nadiai: ?Laikyk nugar? tiesiai“. Ta?iau tai nebuvo skirta laikysenai, tai rei?kia visai k? kita. ?Da?niausiai mūs? ?draugai“ vaik??iodavo susilenk?, da?nai d?l to, kad buvo atstumti. O tais ?od?iais Paolo man sak?, kad nesl?p?iau savo ?irdies, kuri turi būti atvira ?mon?ms“, – pasakoja Nadia.
Viskas papras?iau nei bet kada
??mon?s su negalia mato daug, jie gali pasteb?ti daug dalyk?, kurie kitiems nematomi. Tame ir atrandamas paprastesnis gyvenimas“, – ?sitikinusi Khrystyna Moroz. Ji kasdien dirba Emauso namuose, ?sikūrusiuose universiteto miestelyje. Darbuojasi jau ketverius metus, bet prie? tai ne?sivaizdavo, kad gal?t? ?ia būti.
Ji prisimena, kad i? prad?i? netur?jo bendravimo su tokiais ?mon?mis patirties. Studijuodama universitete niekada nekreip? ? tai d?mesio. Ie?kodama darbo aptiko skelbim?, siūlant? asistento viet? Emauso namuose. Su?inojo, kad reikia ir gyventi tuose pa?iuose namuose, taip pat jai pasirod? keista tai, kad pokalbio metu jos klaus? apie jos stipri?sias, silpn?sias puses… Ta?iau nutar? priimti pasiūlym? ir pabandyti kur? laik? padirb?ti ten, prie? ie?kant kito darbo.
?Pirmi m?nesiai buvo sunkūs, atrod?, kad ?is darbas ne man, kad jis neatitinka mano formacijos ir lūkes?i?. Ta?iau po met? supratau, kad tie ?mon?s man daug rei?kia ir nutariau likti“, – pasakoja ji.
Vardindama teigiamus momentus santykiuose su ?draugais“, ji prisipa??sta, kad ?ia neklausiama apie tavo gyvenim?, kas esi, koks tavo statusas, bet tave papras?iausiai myli. ?Nors ir nedirbu pagal specialyb?, patarnauju ka?kam, kas didingesnis, ir kaskart i?mokstu ko nors naujo“, – pasakoja Khrystyna. Laikui b?gant tas darbas tapo jos ir jos ?eimos gyvenimo dalimi.
Be to, darbas su ?mon?mis, turin?iais negali?, padeda formuoti asmenyb?. ?Dirbant ?ia pasikeit? mano pa??stam? ratas ir vidiniai ry?iai. Pavyzd?iui, ?miau lengviau u?megzti naujas pa?intis. ?inau, jog egzistuoja skirtingi ?mon?s ir skirtingos situacijos, ta?iau dabar viskas atrodo lengviau. To i?mokau Emauso namuose“, – sako mergina.
Sugriauti stereotipus ir kurti nauj? tikrov?
Khrystyna prisimena vien? apsilankym? bendruomen?je. ?Kai viena moteris i? mus lankiusios grup?s su?inojo, kad esu baigusi universitet? ir turiu laiming? ?eim?, ji nustebo. Ji buvo ?sitikinusi, kad dirbti su negali? turin?iais ?mon?mis gali tik nelaimingi ?mon?s, kuri? ?irdis sudau?yta, ar neturintys ?eimos.“
?Kuo daugiau einame ? vie?um? ir atskleid?iame ?moni?, turin?i? protin? negali?, ypatingum?, tuo labiau tai tampa normalu, tarsi beveik nieko nereik?t? rodyti.“
Nadia ir Khrystyna gyvai pasakoja apie Katrusi?, kuriai reikia daugiau d?mesio, nes ji jen?ia tiek nuo cerebrinio paraly?iaus, tiek nuo autizmo. Abi suprato, kad būtent ji daugiau nei kiti apdovanota geb?jimu ?kv?pti kitiems pozityvumo. Pavyzd?iui, kai ji linksmai linki geros dienos, visus tai nud?iugina. Būtent taip nutinka su ?mon?mis, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Jie mus moko pamatyti paprastus dalykus, d?l kuri? tampame atidesni.
Popie?ius Pranci?kus da?nai kalba apie ?velnumo revoliucij?. Jis mus moko, kad ?velnumas rei?kia ?velgti akimis, kad pamatytume kit?, klausytis ausimis, kad i?girstume kit?. Galbūt mums visiems reikia malon?s būti gailestingumo, ?velnumo ir Dievo meil?s ne??jais. Nadios ir Khrystynos pavyzdys liudija meil? artimui, kuris turi tas akis ir ausis. Meil? gali matyti kit? ir jo vidin? gro??.
