Studentas, mokytojas ir d?stytojas: labai daug k? galime pakeisti
Vienos savaitin?s pamokos metu ?siklausyti ? tai, kuo mokiniai gyvena, pamatyti j? talentus turbūt gan?tinai sud?tinga. Kaip ugdote santyk? su mokiniais?
Manau, kad santykis pirmiausia prasideda nuo to, kad ? kiekvien? mokin? ?velgi kaip ? autenti?k? asmen?, su savo gyvenimo patirtimis, sunkumais, d?iaugsmais ir svajon?mis. Paklausti mokini?, kas j? gyvenime ?vyko per savait?, i?mokti d?iaugtis kartu su jais, padr?sinti sunkumuose – manau, kad ?ia santykis ir mezgasi. ?inoma, svarbu atvirumas mokini? id?joms ir pasiūlymams, nes ir jie yra ?io ugdymo proceso dalyviai bei kūr?jai. Atsimenu, vienas mokinys paklaus?: ?Ar jūs ?aid?iat stalo ?aidimus? Gal susitinkam pa?aisti?“ Ir ?is jo kvietimas virto ? ?iandien gimnazijoje, kurioje dirbu, veikiant? gana rimt? stalo ?aidim? klub?. Man stalo ?aidimai patinka tuo, kad suteikia galimyb? gyvam, autenti?kam santykiui su mokiniu neformalioje aplinkoje. Pavyzd?iui, ?aidime ?Po?emiai ir drakonai“ (Dungeons&Dragons) dalyvauja ?e?i – septyni ?aid?jai. Vienas yra pasakotojas, o likusieji yra veik?jai. Kiekvienas i? veik?j? susikuria savo persona??, gali būti, pavyzd?iui, elfas magas arba nyk?tukas kar?ygys, o pasakotojas juos veda per istorij?. ?aidimo dalyviai tokiu būdu ugdo kritin? m?stym?, bendradarbiauja, o viskas, ko tam reikia, t?ra popieriaus lapas, pie?tukas, kauliukai ir vaizduot?.
Savo magistro ?vietimo vadybos studijose taip pat tur?jome u?duot? sukurti inovacij? ugdymui pagerinti ir mes pasiūl?me, kad min?t? ?aidim? būt? galima pritaikyti mokyklose neformaliam ugdymui siekiant bent dalinai i?spr?sti neskaitymo, bendradarbiavimo stygiaus problemas, taip pat pakviesti mokinius ir mokytojus pasinerti ? fantazijos bei kūrybi?kumo pasaul?.
Pasakojate apie neformal? ugdym?. Ar inovatyvius mokymo metodus naudojate ir tikybos pamokose?
Kartais pasitaiko, kad kaip ?rank? panaudoju kauliukus. Mokiniai buvo prad?j? sk?stis, kad j? niekas nemotyvuoja, tod?l tur?jome por? pamok? apie tai, kas yra motyvacija ir motyvacin? kalba. Po j?, naudodami ?e?iasien? kauliuk?, mokiniai i?sirideno vien? i? ?e?i? tem?. Pavyzd?iui, ?sivaizduok, kad esi ??algirio“ treneris, dabar yra paskutin?s trys ?aidimo minut?s, o jūs kovojate d?l pasaulio ?empion? vardo. Tavo u?duotis – pasakyti toki? kalb?, kad motyvuotum vis? komand?, tarp j? ir mane, kad kautum?s d?l pirmos vietos! Smagu matyti mokin?, kuris galbūt net ne?ino, kas yra Nobelio premija, bet tokiame roli? ?aidime turi galimyb? pabuvoti Nobelio premijos laureatu ir sakyti kitiems mokslininkams (savo klas?s draugams) ?kvepian?i? kalb?. Gra?u matyti, kaip mokiniai pradeda patys vieni kitus dr?sinti, palaikyti. Tod?l manau, kad dorinis ugdymas siejasi ne vien su tik?jimo dalykais, bet labai tiesiogiai ir su pa?iu gyvenimu. Galima labai pla?iai kalb?ti apie metafizik?, bet negalime pamir?ti ir mūs? fizinio pasaulio svarbos.
Tad kas motyvuoja jaun? ?mog??
Motyvacija kyla tada, kai ?mogus suvokia ka?k? pasiek?s, net jei tas laim?jimas ir nedidelis. Da?nai ?mon?s galvoja, kad jie tiesiog yra nuostabūs – ?nieko nedarysiu ir gyvenime būsiu ?vaig?d?, u?dirbsiu milijonus“. Gerai, kad gal ka?kam pasisek?, bet jeigu kas nors pasidom?t? garsi? ?moni? gyvenimais, pamatyt?, kiek darbo jie ?d?jo tam, kad pasiekt? tai, k? turi ir kuo dabar yra. Man mokiniai sako: ?Kam ta matematika, kur j? d?siu? Kam man bus reikalingas x ir y?“. A? tiesiai ?viesiai i?dr?sau pasakyti: ?Mielieji, bet jūs ?iandien esate akli. Jūs ?iūrite sau po nosim, matote u?davin? ir galvojate, kur jums jo reik?s. X ir y yra jūs? gyvenimas. Kiek daug kintam?j? atsiranda gyvenime ir santykiuose, kuriuos neai?ku, kaip suderinti, kaip rasti atsakymus ? kylan?ius klausimus? Kiek bus x skaud?i? ir y ?viesi? patir?i?, kurios mus brandins ir keis. Kiek kart? reik?s pam?styti prie? ra?ant ? savo gyvenimo sprendimus atsakymus? Kiek kart? reiks suklysti, kad pasimokytume i? savo klaid??“.
Ar tenka susidurti su mokiniais, kurie lankydami tikybos pamokas ? mokom?j? dalyk? ?velgia pro tam tikr? ironijos prizm? ir laikosi neigimo nuostatos? Kokios pozicijos tokiu atveju laikot?s?
Niekada nebandau ?brukti ?teising? atsakym?“ per prievart?. Jeigu kalbame apie vyresnes klases, pirmiausia kvie?iu visus suabejoti, susim?styti. Jeigu tu netiki, tuomet suabejokime tavo netik?jimu, o a? tuo tarpu suabejosiu savo tik?jimu ir taip atsidursime vienoje abejon?s plotm?je, kurioje gal?sime ie?koti, kokia yra tiesa. A? priimu tavo atsakymus, tave kaip mokin? ir, jeigu mūs? nuomon?s i?siskiria, tai nerei?kia, kad a? esu geresnis, o tu blogesnis arba atvirk??iai. Kaip sak? Descartes’as: ?Jeigu nori kok? nors dalyk? pa?inti, vis? pirma turi atsisakyti i?ankstini? nuostat?“. I?dr?sti ? dalykus pa?velgti naujai ir prad?ti kurti savo autenti?k? gyvenim?.
Ar su motyvacijos problema tenka susidurti ir universitete?
Būna visaip. Jau antrus metus dirbu ?v. Ignaco Lojolos kolegijoje. Tie ?mon?s, su kuriais man teko ?ia dirbti, ?ino, ko nori, tod?l specialiai j? motyvuoti nebuvo reikalo. Tiesiog dirbu savo darb? ir, jeigu ka?ko ne?inau, niekada neapsimetin?ju i?manan?iu. Suvokiu savo atsakomyb? ugdymo procese, bet taip pat norisi, kad ir studentai at?j? ? paskaitas jas praturtint? savo turimomis patirtimis, kontekstais. Abipusio bendradarbiavimo vedinas dialogas, manau, motyvuoja ne tik mane kaip d?stytoj?, bet ir pat? student? mokytis ir tobul?ti, siekti daugiau, būti profesionalu savo srityje. Man nereikia, kad ?mon?s i?kalt? atsakymus, man svarbiausia, kad jie m?styt?, reflektuot?, geb?t? jungti kontekstus. Mano paskaitos – tai naratyvas, kur? kuriu ne vien a?, bet ir mano studentai.
?iandien gan?tinai opus ?vietimo sistemos Lietuvoje klausimas. Kaip j? matote i? savo, kaip mokytojo ir d?stytojo, pozicijos?
Kartais susim?stau, kad per daug esame sulind? tik ? savo asmenines, individualias problemas, kurios u?daro mus nuo dialogo su kitu. Stokojame vientiso m?stymo ir kartais liūdna matyti ?mones galvojant, kad nieko negalime pakeisti. Labai daug k? galime pakeisti, ta?iau kiek vardan ?io tikslo bendradarbiaujame? Kai suprasime, kad nesame atskiri segmentai, kad mūs? ?i? dien? sprendimai kuria tautos naratyv?, tada mes gal?sime kurti pokyt?.
Taip pat man atrodo svarbu skatinti ne konkuruoti, bet bendradarbiauti. Paklauskime sav?s, kiek mūs? istorijos vadov?liuose skiriama d?mesio pergal?ms ir mū?iams, o kiek taikos pakt? pasira?ymui? Kiek mes mokom?s i? savo istorijos? Mokymasis n?ra var?ymasis tarpusavyje. Vienas turi vienokius talentus, kitas – kitokius ir, nors sveika konkurencija turi būti, ji netur?t? virsti individualizmu, kuriame i?nyksta suvokimas, kad mūs? rankose yra tautos likimas.
A?iū u? pokalb?.
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
