Sesuo Juozapa: ?sivaizdavau, kad neturiu neigiamos nuomon?s apie priklausomus asmenis
Kas paskatino imtis tokio socialin?s antropologijos tyrimo? Kod?l tai buvo Jums svarbu?
Stodama studijuoti socialin? antropologij? nor?jau daryti visai kitok? tyrim?: apie jaunim? Ba?ny?ioje, kod?l jie ?tiki, renkasi tik?ti arba atvirk??iai – renkasi netik?ti. Besvarstant koki? grup? ar bendruomen? rinktis, at?jo mintis daryti tyrim? priklausomybi? reabilitacijos institucijoje, analizuoti, kaip vyksta sveikimas ir koki? ?tak? sveikimui daro religija. Tiesiog ka?kuriuo metu pasirod?, kad labai svarbu m?ginti suprasti ?i? srit?, apie kuri? turime labai daug i?ankstini? nuostat?, kas yra priklausomyb? ir priklausomi ?mon?s.
Kilus min?iai daryti tyrim? ?ia tema, pagalvojau, kad tai ne?manoma, nes jokia reabilitacijos institucija man?s nepriims. Ne?inau, ar nor?tume ?sileisti ka?k? ? savo ?eim?, ar a? – ? savo vienuolin? bendruomen? tam, kad gyventume kartu, būtume stebimi, kaip gyvename. A? buvau tikra, kad tiesiog nerasiu tokios institucijos, bet buvau priimta dar pirmo pokalbio su reabilitacijos ?staigos vadovais metu.
Atlikdama tyrim? m?nes? laiko gyvenote priklausom? asmen? kataliki?koje reabilitacijos ?staigoje. Papasakokite, kiek ?moni? paprastai gyvena centre, kaip jame atrodo kasdienyb??
Joje paprastai gyvena apie 25 asmenis, kurie dalyvauja reabilitacijos arba reintegracijos programose. Kai atva?iavau apsigyventi, mane pri?m? bud?tojas. Jam centro vadovas buvo pasak?s, kad a? bendruomen?je gyvensiu ne kaip darbuotoja ar savanor?, bet kaip reabilitacijos dalyviai. I? man?s buvo paimtas kompiuteris, telefonas, vaistai, pinigai, knygos, dokumentai. Tuomet supratau, kad ?kliuvau, vis? pirma tod?l, kad be kompiuterio negaliu daryti tyrimo, kuriam ?ia atvykau. Ta?iau jausmas i?gyventi atskirt? buvo ?spūdingas: ka?kas ?iūri ? tavo gyvenim? ir sprend?ia, ar jis legalus. Taip prasid?jo tyrimas.
Bendruomen?je praleidau m?nes?, bet nenuosekliai. Atvykdavau kas m?nes? savaitei laiko, kartu su reabilitantais dalyvavau bendruomen?s gyvenime, kurie kartu meld?iasi, dalyvauja asmenin?se ir grupin?se konsultacijose, atlieka u?duotis.
Kokia buvo bendruomen?s reakcija Jūs?, kaip naujok?s at?vilgiu? Su kokiais i??ūkiais teko susidurti? Tai, kad esate vienuol? – pad?jo ar prie?ingai, k?l? sunkum? tyrimo eigai?
Buvo ?domu, kad priklausomi asmenys save taip pat labai stipriai stigmatizuoja ir daro ry?ki? skirt? tarp priklausom? ir nepriklausom? asmen?, arba kaip jie ?vardija – ligoni? ir sveik?, normali? ir nenormali?. Nors bendruomen?je jau?iausi gerai, buvau labai mylima ir saugoma, bet jau?iausi esanti kitokia. Pavyzd?iui, mane pristatydavo: ??ia Juozapa, ji nepriklausoma“. Visi?kai nesvarbu, k? a? veikiu, ar tai, kad esu vienuol?. Turbūt pirm? kart? per de?imt met? vienuolyst?s buvau aplinkoje, kur nebuvo svarbu, kad esu vienuol?. Vienintel? skirtis buvo tik tai, kad esu nepriklausoma.
Prie? prad?dama tyrim?, atlikote ?valgyb?: dom?jot?s, kokia nuomon? apie turin?iuosius priklausomybi? yra formuojama ?iniasklaidos, gydymo ir teis?saugos institucij?, o taip pat ir Ba?ny?ios. Kaip keit?si Jūs? po?iūris ? priklausomybi? turimus asmenis lyginant laikotarp? iki tyrimo ir po jo?
A? ?sivaizdavau, kad neturiu jokios neigiamos nuomon?s apie priklausomus asmenis, bet kai tyrimo metu prad?jau gyventi reabilitacijos centre, supratau, kad turiu. Ta?iau ilgainiui atsirado suvokimas, kad priklausomyb? tai i? ties? yra kebli liga, nuo kurios ne?manoma pab?gti, o patys sergantieji patiria daug kan?ios. Gyvendama priklausom? asmen? bendruomen?je visada jau?iau, kad turiu privilegij?: kartu būti, matyti, jausti, kad manimi pasitikima – tai dovana. ?i patirtis atne?? daug atjautos ir supratimo, kiek daug yra kan?ios, kiek ma?ai mes ?inome apie priklausomyb? kaip toki?, o taip pat ir kokia reikalinga yra aplinkini?, institucij? ir visuomen?s pagalba.
Gyvendama bendruomen?je gyvenote laikydamasi tokios pat dienotvark?s ir taisykli? kaip reabilitantai. Ar nebuvo sud?tinga ?sijungus ? bendruomen?s veikl? i?likti ne?ali?ka steb?toja?
Tai, kad gavau institucijos vadov? leidim? atlikti tyrim?, negarantavo tyrimo s?km?s. Man?s gal?jo nepriimti grup?, nesileisti ? santyk? ?inodami prie?astis, d?l kuri? atvykau. Visgi, per tris dienas man pavyko ?silieti ? bendruomen?. Tre?i? dien? supratau, kad grup? jau nebedaro skirtumo tarp man?s ir j?, esu sava.
O kaip save vertina patys bendruomen?s gyventojai? Ar j? sav?s vertinimas ir visuomen?s nuomon? sutampa?
Priklausomi asmenys, da?nai i?gyven? nepri?mim? ir patys sav?s nepriima kaip sergan?i?. Tai yra stigmos sl?pimas, siekis nusl?pti priklausomyb?s fakt?. Kalbant apie regimas priklausomyb?s ?ymes (pavyzd?iui, randus d?l introvenini? narkotik? naudojimo) galima pasteb?ti, kad jos yra da?nai tatuiruojamos arba slepiamos po drabu?iais. Vienas vaikinas bendruomen?je pasakojo, kad susipa?inus su mergina sulauk? klausimo, i? kur pas j? tokie ry?kūs ir gilūs randai. Jis teisinosi, kad apdrask? ka?iukas. Tai parodo, kad visais būdais vengiama atskleisti savo tapatum?, saugantis visuomen?s atmetimo – gyvenimo did?iul?je ?tampoje.
Be to, priklausomyb? neatsiejama nuo kan?ios ir sergan?i?j? suvokiama kaip ne?veikiama problema. Kan?ia kyla ir i? supratimo, kad asmuo yra nepaj?gus valdyti savo gyvenimo, j? valdo liga. Mykolas interviu mano tyrimui metu pasakojo, kad jis nuo heroino yra priklausomas nuo ?e?iolikos met?. Nors, kaip pats ?vardijo, yra i? labai geros ?eimos, bet tiesiog i? smalsumo paband? ir tapo priklausomas. Jo kalboje t?syk keliolika kart? pasikartojo raktinis sakinys: ?at?jau ? reabilitacij?, i?buvau, i??jau, atkritau“. Tai atrodo kaip u?burtas ratas, kuriame ken?ia ne tik pats priklausomyb? turintis asmuo, bet ir aplinkiniai – ?eima, draugai, mylimieji. Taip pat priklausomyb? neatsiejama nuo nuolatin?s praradimo patirties: nebe tu valdai, bet priklausomyb? valdo tave, atimdama santykius, sveikat?, galimybes, pinigus, o galiausiai ir pat? gyvenim?.
Priklausom? asmen? reabilitacijos institucijos tikslas: nukreipti priklausomus asmenis ? sveikim?, suteikti galimyb? labiau pa?inti save, suprasti priklausomyb?s lig?. Kas lemia, kad gyvenimo reabilitacijos centre metu asmuo ima sveikti nuo priklausomyb?s?
Atlikdama tyrim? pasteb?jau ir i?skyriau du pagrindinius svertus: galios santykius ir religin? patirt?. Institucija suteikia tam tikras gaires, sudaran?ias s?lygas sveikimui ir jos yra apibr??iamos susitarimais, kurie yra būtina s?lyga norint dalyvauti reabilitacijoje.
Yra taisykl?s, vietos, laiko ir santyki? kontrol?. Reabilitacijos institucija yra apibr??ta vieta, saugi erdv?, kurioje ribojamas lankytoj? srautas, o atsine?ami daiktai per?iūrimi. Kalbant apie laiko kontrol?, siekiama kryptingai i?naudoti laik?, apsaugoti nuo veikl?, kurios gal?t? būti ydingos sveikimui. Santyki? kontrole siekiama apriboti bendravim? su asmenimis, susijusiais su priklausomybe sietinomis patirtimis. Galima sakyti, kad yra apibr??iama ir sveikimo kontrol?, tai – tam tikr? tem? atsiskaitymai. Tai yra sistema, kuri laiduoja elgesio kait?, mokytis nauj? elgesio būd?, ?prasti analizuoti savo jausmus, patirtis, reflektuoti, kalb?tis su kitais, rūpintis savo dienotvarke, poilsiu, nes tam, kad būt? sveikstama vien nebevartoti neu?tenka.
Tyrim? atlikote priklausom? asmen? kataliki?koje reabilitacijos ?staigoje, kurioje religija yra reabilitacijos proceso dalis. Koks yra reabilitant? santykis su tik?jimu? Ar buvo galima pasteb?ti poky?ius lyginant sveikstan?i?j? nuo priklausomybi? santyk? su tik?jimu reabilitacijos prad?ioje ir po jos? Kokie jie?
Bendruomen? yra kataliki?ka, bet tik?jimas joje n?ra primetamas. Neturi asmuo būti nei katalikas, nei tikintis, nei krik?tytas, jis tiesiog turi būti neprie?i?kas tik?jimui. Tai, kad asmuo pasirenka reabilitacij? ?ioje institucijoje, rei?kia, kad jis apsisprend?ia laikytis taisykli?. Dienotvark?s laikymasis, kurioje yra ir bendra malda bendruomen?je, yra taisykli? dalis. Kitaip tariant, nors tik?jimas n?ra primetamas, ta?iau per bendr? mald?, kartu ?ven?iamas ?v. Mi?ias, religines paskaitas sudaromos s?lygos tik?ti.
Kai interviu metu klausdavau reabilitant?, kas jiems padeda siekti sveikimo, labai da?nai būdavo ?vardijama, kad Dievas. Kai prad?jo reabilitacij?, dalis reabilitant? buvo netikintys, arba nominaliai tikintys, v?liau daugelis pasakojo apie tik?jimo kait?, nauj? Dievo patirt?. Nepaisant klaid? ir patir?i?, jie labai realiai patiria, kad yra mylimi ir i?gelb?ti. Svarbi ir atleidimo patirtis.
Da?nas ?mogus gali ?vardinti savo artim?j? ar pa??stam? rate turintis nuo priklausomybi? ken?ian?i? ?moni?. Galima pasteb?ti, kad kalbant apie pagalb? jiems esame da?nai link? ? kra?tutinumus – arba visai nusimetame atsakomyb?, arba pasiry?tame i?gelb?ti, ta?iau neretai mūs? pagalba ir noras apsaugoti nuo galim? pasekmi?, pasirodo gramzdinantis priklausomybi? turint?j? dar giliau. Kaip jam pad?ti? K? kiekvienas konkre?iai gal?tume padaryti nor?dami prisid?ti prie ?ios problemos sprendimo?
Yra toki? situacij?, kai visi aplink ?ino, kad asmuo yra priklausomas, tik jis vienas – ne. Ir visi jam bando pasakyti, parodyti, pad?ti, bet jis vis tiek ?sitikin?s, kad jam viskas gerai ir problem? neturi.
A? tikiu, kad pama?u vis labiau ?sitvirtina priklausomyb?s kaip ligos samprata, o priklausom? asmen? – kaip asmen?, kuriems reikalinga pagalba. Manau, kad jiems reikalingas labai realus palaikymas: skatinimas, r?mimas, dalinimasis savo patirtimis. Kita vertus, mes suvokiame, kad asmuo pats atsakingas u? savo gyvenim?. Galima pasteb?ti, kad da?nai priklausomo asmens artimieji yra priklausomi nuo jo priklausomyb?s: visais būdais sl?pdami j?, padeda sergan?iajam nepatirti jo priklausomyb?s pasekmi?. Tai ?alinga, nes priklausomyb? vis labiau u?valdo gyvenim?, o pats sergantysis ne?ino j? tur?s – artimieji padeda jam jos nepatirti.
Manau, kad labai reik?minga yra bandyti suprasti, k? patiria priklausomas asmuo. ?i liga nesirenka socialini? sluoksni?, aplinkybi?, am?iaus, i?silavinimo - ji yra daugelyje situacij?, su kuriomis susiduriame. A? tikiu, kad yra svarbu bandyti suvokti priklausomus asmenis ir sukurti tinkam? terp? keisti savo gyvenim?. Ne vengti priklausomyb?s ar apsimesti, kad jos n?ra, bet siekti pripa?inti j?, sveikti i? jos.
A?iū u? pokalb?.
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
