Mokyklos direktorius diakonas. Matyti ne tik save, bet ?velgti ? visus
Gim?te ir u?augote gausioje ?eimoje ?emaitijoje. Papasakokite, kaip atsidūr?te Marijampol?je?
Gimiau didel?je ?eimoje, mūs? i? viso buvo keturiolika vaik?, kiekvienas prad?jome anksti kurti savaranki?k? gyvenim?. Mano broliai būdami devyniolikos – dvide?imties met? jau kūr? ?eimas, rūpinosi savo namais, ūkiu. A? taip pat baig?s a?tuonias klases svars?iau, kur va?iuoti mokytis – mes gyvenome kaime, kur nebuvo vidurin?s mokyklos. Vienas mokytojas patar? va?iuoti ? Marijampol?s pedagogin? mokykl?, kuri priima ? devint? klas? ir dar moka stipendij?. Kadangi nuo pirmos klas?s ?inojau, kad noriu būti mokytoju, tai patarimu pasinaudojau. ?ia penktame kurse sukūriau ?eim? ir likau Marijampol?je gyventi.
Kas paskatino pasirinkti mokytojo keli?? Kaip prasid?jo jūs? tik?jimo kelion??
Dar vaikyst?je man da?nai tekdavo u?siimti vyresni? broli? ir seser? at?al? pulku, jiems organizuoti laisvalaik?, ?aidimus. Jau?iau, kad man patinka leisti laik? su vaikais, juos u?imti, o mokytojo darbas man atrod? labai gra?us ir prasmingas.
Baig?s Marijampol?s auk?tesni?j? pedagogikos mokykl? tapau pradini? klasi? ir tikybos mokytoju. Prie gyvo tik?jimo tuo metu nebuvau prisiliet?s, ?eimoje jis nelabai buvo praktikuojamas. Mama tur?jo po?iūr?: ?Kaip radom, taip paliksim“. O toki? specialyb? – pradini? klasi? ir tikybos mokym? – pasirinkau tam, kad tur??iau platesnes galimybes dirbti mokykloje, ne d?l to, kad bū?iau atsivert?s ar jau tada atrad?s Diev?. Pirmos tikybos pamokos ir buvo did?iausias potyris, kai i?gyvenau gyv?j? Diev?, i?gyvenau, k? kalbu. Atsimenu, apimdavo toks jausmas, kad tur?davau nusisukti nuo vaik?, nes akys prisipildydavo a?ar?.
?iuo metu esate Marijampol?s marijon? gimnazijos direktorius. ?ia besimokantys mokiniai paklausti apie mokyklos i?skirtinum?, kaip svarbiausi? privalum? ?vardijo nedidel? bendruomen? ir pasakojo, kad iki ?iol rytais pasitinkate mokinius bei su kiekvienu i? j? sveikinat?s kreipdamasis vardu. Papasakokite, kuo Marijon? gimnazija i?siskiria i? kit? gimnazij??
Jau penktus metus dirbu ?ioje gimnazijoje. At?jus dirbti ? mokykl? kaip vadovui man atrod? labai svarbu, kad kiekvienas mokinys būt? pasteb?tas ir matomas. Buvau gird?j?s i? Japonijos gr??usios lektor?s pasakojim?, kaip vienos mokyklos vadovas kiekvien? ryt? pasitinka mokinius prie dur?, u?kalbina, pabendrauja. Tai paband?iau padaryti ir a?, greitai pama?iau, kad tai yra labai prasminga ir reikalinga.
Man atrodo, kad darbas mokykloje yra tikrasis Lietuvos kūrimo procesas, nes prisidedi prie jaun? ?moni? augimo. Dirbdamas Marijon? gimnazijoje a? d?iaugiuosi, kad orientuojam?s ne tik ? stipr? mokini? akademin? rengim?, bet didel? d?mes? skiriame ir vertybiniam ugdymui. Pastaruosius dvejus metus organizuojame vertybi? ugdymo dien?, kai nevyksta pamokos, o mokiniai dirba pagal tam tikr? program? su grupe specialist?, dvasinink? arba sielovadinink?. Gra?u tai, kad baigiantis dienai prisijungia mokini? t?vai ir visi kartu ?ven?iame Eucharistij?, meld?iam?s. Taip pat mokykloje yra sielovados grup?, kuri organizuoja rekolekcijas ne tik vaikams, bet ir mokytojams.
Man teko būti vienos lektor?s, kuri atsakinga u? vis? kataliki?k? ugdym? Ispanijoje, paskaitoje. Ji sako, kad jeigu kataliki?koje mokykloje n?ra dvasinio augimo, tada reikia ?iūr?ti ? tuos, kurie ugdo: ar jie auga, ar jie maitinasi tik?jimu, Dievo ?od?iu? Kiekvien? tre?iadien? gimnazijos koply?ioje aukojamos ?v. Mi?ios, rytais prie? pamokas koply?ioje yra maldos laikas, kai ?mon?s gali ateiti ir prad?ti dien? nuo maldos.
Paskutinio mokykloje ?gyvendinto projekto metu ?sisavinome apie 300 000 eur?, tai pad?jo modernizuoti ugdym?. D?iaugiuosi, kad esame patrauklūs miesto bendruomenei, kuri nori, kad j? vaikai mokyt?si pas mus. Kitiems mokslo metams mokytis pirmoje klas?je jau yra pateikta vir? devyniasde?imties pra?ym?, gal?sime patenkinti penkiasde?imt. Turiu ypatingai puik? kolektyv?, mokytojai dirba negail?dami laiko, jiems svarbu rezultatas. Mokykla pastatyta pirmiausiai vaikams, tod?l vis? mūs? d?mesys turi būti nukreiptas ? juos. Mes esame tie, kurie juos auginame, kei?iame, tod?l turime rasti j?g? ir iki galo ?gyvendinti savo misij?.
?. m. spalio 30-?j? vykusio Lietuvos ?vietimo vadov? forume buvote apdovanotas met? gimnazijos vadovo nominacija. K? Jums rei?kia ?is apdovanojimas?
Kai buvo skelbiami rezultatai, netik?jau, kad nugal?toju būsiu a?, tikrai maniau, kad ?i? nominacij? gaus vadovas, turintis didel? vadovavimo patirt?. Visi darbai buvo daromi ne d?l ?vertinimo, bet ?i nominacija, ?teikta kompetetingos komisijos sprendimu, – d?iugi! Tai man buvo kaip patvirtinimas, jog einu teisingu keliu. Man tai galimyb? kalb?ti, liudyti ir ma?ais ?ingsneliais keisti ?vietimo sistem?, vis? pirma sav?s paklausiant: ?K? gali padaryti, kad mokykla būt? kitokia?“. Kadangi u? ?i? nominacij? gautas prizas – kelialapis ? tarptautin? konferencij? Londone, tai tur?siu galimyb? savo patirtimi pasidalyti su kolegomis.
Daugiau nei prie? metus Vilkavi?kio vyskupijoje buvote ??ventintas nuolatiniu diakonu. Su kokiais i??ūkiais ir d?iaugsmais susiduriate ?ioje tarnyst?je?
Tikriausiai vienintelis i??ūkis – tai būtent d?l man?s gautas skundas parapijoje. At?jusi moteris sak?: ?Mūs? gatv?s gale gyvena tas naujasis kunigas, kuris dabar pamokslauja ba?ny?ioje, bet jis gyvena su moterimi ir turi vaik?“. Tai i? tikr?j? smagiai juok?m?s, nes dar ne visi ?mon?s supranta, kas yra diakonas, k? jis veikia, kokia jo tarnyst?.
Did?iausi d?iaugsmai – galimyb? bendrauti su jaunaved?iais, liudyti, k? rei?kia gyventi ?eimoje, kokia svarbi yra vieno u? kit? malda ir, remiantis savo asmenine patirtimi, jauniems ?mon?ms patarti. Per pusantr? met? jau esu sutuok?s apie dvide?imt por?. Kit? vasar? tuoksiu jau gal ?e?t? savo pirm?j? mokini?, kuriuos mokiau pradin?je mokykloje, por?. Jautrios akimirkos ir krik?tijant.
D?iaugiuosi, kad diakono tarnyst?je pasitikrinu nesantis apsiprat?s su tik?jimu, kad gebu kitus pasitikti tokius, kokie jie yra. Man teikia d?iaugsm?, kad galiu liudyti tik?jim?, būti ?alia ?moni?, patarti, suteikti reali? pagalb? arba j? surasti. Tai yra mūs? pa?aukimas – matyti ne tik save, bet ?velgti ? visus ir gyventi taip, kad ?broliai ir seserys“ būt? realūs kreipiniai. Juk palaiminti esame d?l to, kad gal?tume laiminti vieni kitus.
A?iū u? pokalb?
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
