Keturi ratai, motoras ir mokykla
Jean Charles Putzolu – Vatikanas
Toki? mokykl? sumanytojas – brolis Camille Véger. 1979 m. jis perskait? tuometinio Prancūzijos ?igon? kapeliono kunigo André Barthélémy lai?k?, para?yt? krik??ioni?k?j? mokykl? kongregacijos vyresniajam, kuriame ?is ragino ?viesti ?igon? vaikus Pary?iaus periferijose. Lai?kas paragino brol? Camille u?siimti klajokliais, pad?ti ?igon? vaikams, kurie lieka toli nuo kit? vaik?, juos ignoruojan?i? ar atmetan?i?, ir kurie patiria ?vairias ?iandienos miesto visuomen?s pagundas.
Brolis Camille atsiliep? ? kreipim?si ir pasisiūl? savanoriu naujam pedagoginiam i??ūkiui, nor?damas suteikti marginalizuotiems vaikams ?vietimo galimyb? .
To paties siek? ir kunigas Barthélemy, kuris, kaip da?nai kartojo, nor?jo suteikti ?iems vaikams galimyb? ?atsistoti ant koj?“. I??ūkis broliui Camille ai?kus: jei ?ie vaikai negali eiti ? mokykl?, mokykla turi ateiti pas juos. Tad reik?jo pasiruo?ti.
Pasiruo?imo ir prad?ios metai
I?tisus metus brolis Camille skyr? pasiruo?imui. Pramoko rom? kalb?, lank? pynimo, keramikos ir pie?imo kursus. ?ios veiklos jam atrod? galin?ios pad?ti priart?ti prie klajokli? jaunimo. Tais pa?iais metais keliavo po ?vairius Prancūzijos regionus, susipa?ino su ?vairiais pedagoginiais eksperimentais, ?gyvendintais mokyklose.
Furgon? ?sigijimas
Norint paruo?ti mobili? klas?, reik?jo ?sigyti transporto priemon?, kuri leist? keliauti nuo vienos grup?s prie kitos, esan?i? skirtingose miesto zonose, pramoniniuose rajonuose, netoli s?vartyn?, kapini?. Pirm?j? furgon? finansavo t?v? krik??ioni?k?j? mokykl? kongregacijos Pary?iaus provincija, kuri teigiamai pri?m? ?i? nauj? id?j? mokyti labiausiai marginalizuojamus vaikus. Reik?jo rasti pakankamai didel? automobil?, kur tilpt? ?e?i-a?tuoni vaikai. Pirmasis buvo nedidelis ?rengtas sunkve?imis, priklaus?s pensinink? porai, kuri naudojosi juo kaip kemperiu. ?Kai reik?jo skubiai i?vykti, man reik?jo tik ?kelti kelis stalus. Vienas mechanikas v?liau pad?jo ?rengti kitus furgonus, kur būdavo atveriami ?oniniai langai“, – prisimena brolis Camille.
Pirmieji bandymai
Brolis Camille prad?jo mokyti klajokli? vaikus skaityti. Pasitelk? paprast? metodik?, pasirinkdamas de?imties kort? ?aidim?, kuris leido greitai i?mokyti prancūz? kalbos balsi? ir priebalsi?. Nuo pat pirm?j? savai?i? mokykloje buvo vaik? antplūdis, kurie nor?jo mokytis. Jie bijojo tradicin?s mokyklos, o ?ia mielai lipo ? sunkve?im?. Mobili mokykla tam tikra prasme pana?i ? j? aplink?. Klajokli? ?eimos ?velg? ? mokyklin? furgon? kaip ? dovan? i? dangaus. Vaikai gal?jo i?mokti skaityti, suprasti kelio ?enklus, vaist? pavadinimus ar bet kur? kit? dalyk?, kuris gali būti naudingas kasdienoje.
1982 mokslo met? prad?ia
Eksperimentas pavyko. ?teik? oficial? pra?ym? atidaryti mobili? klas?, brolis Camille gavo leidim? vykdyti eksperiment? trejus metus. Pirmoji oficiali mobili klas? gim? 1982 m.
Pirmoji klajokli? stovykla, ? kuri? atvyko mokyklos furgonas, buvo sudaryta i? daugiau nei 150 vagon?li?. Suaugusieji mobili? mokykl? i? prad?i? pri?m? ?iltai, ta?iau vaikai ?okin?jo i? d?iaugsmo, ?aukdami: ?Mokykla, mokykla! I?moksime skaityti“. ?Sukūr?me ir tam tikr? pa?ym?jim?. Tai dokumentas, kur? gauna visi klajokli? vaikai, pasiek? pirm?sias skaitymo fazes. Reikia pasteb?ti, kad ?i minimali ?vietimo kvota patenkina did?i?j? ?igon? vaik? dal? visam gyvenimui. Mums tas rezultatas atrod? menkas. Jiems jis buvo didelis“, – sako brolis Camille.
Kontroliuojami mokytojai
?vietimo inspektoriai, kurie nuolat tikrindavo mokytojus mobilioje klas?je, buvo nustebinti ir da?niausiai gerai vertindavo mokyklos veikl?. Brolis Camille prisimena, kad vienos pamokos pabaigoje inspektor? i?sikviet? j? i? klas?s po 90 minu?i? pamokos, pad?kot?, sak?, kad susipa?ino su iki tol nepa??stama sistema ir kad j? labai nustebino rom? vaik? ?ini? tro?kim?. Mobili?sias mokyklas palankiai vertino ir ?vietimo ministerija.
Kiekvien? nauj? mokslo met? prad?ioje – nauji sunkve?imiai
Iniciatyva i?gars?jo, tad broliai gavo subsidij?. Per de?imt met? mobili? klasi? skai?ius i?augo iki 35, kurios veik? pagrindiniuose miestuose – Pary?iuje, Lione, Tulūzoje ir kituose, jose mok?si apie tris tūkstan?ius mokini?.
I? sunkve?imio ? mokykl?
Pastaraisiais metais klasi? furgon? skai?ius kiek suma??jo, ta?iau tai nebūtinai bloga ?inia. Per tuos metus buvo u?megzti glaudesni ry?iai su mokyklomis ir mobiliais filialais. Ypa? Tulūzoje, kur vaikai eina ? pamokas ir mobiliojoje mokykloje, ir ?tikroje“.
