杏MAP导航

Paie?ka

Adriana Adriana  Istorijos

I? rom? stovyklos – ? kepykl?, Adrianos ?uolis ? ?normal?“ gyvenim?

Prie?i?kumas, atmetimas, diskriminacija, sunkus gyvenimas rom? stovyklose, ta?iau po to Adriana sulaukia dovanos: gali rinktis gyvenim?, apie kur? svajojo.

Cecilia Seppia – Vatikanas

Vos prad?jusi kalb?ti, Adriana susijaudina. Balsas lū?in?ja, akys blizga, gniau?o rankas, tarsi dr?sint? save, ta?iau nepaisant kvietimo sustoti ir atsikv?pti, ji mane u?tikrina: ?Tai d?iaugsmo a?aros“. ?iandien jai 23-eji, ji turi namus, yra atradusi ?eim?, turi draug? ir dirba vienoje Romos kepykloje. Jai labai patinka tai, k? daro, bet ypa? ji m?gsta ?nek?tis su ?mon?mis kvartale, kuriam ji neb?ra viena i? eilini? ??igoni?“, kuri? reikia saugotis, bet mergina kaip daugelis kit?, kurios turi paprast? ir dideli? svajoni?, kaip visi jos bendraam?iai.

Prad?ia

Deja, jos gyvenimas ne visada buvo toks, deja, teko i?lieti daug a?ar?, ta?iau nei viena nebuvo d?iaugsmo a?ara. Ji buvo mergait? rom?, gimusi Italijoje, kurios t?vas – kroatas, motina – serb?, o jos oda turi nei?dildom? ?enkl?, liudijan?i? apie patirt? diskriminacij? d?l kilm?s. Kai 2013 m. atvyko ? ?v. Jono Bosko nepilname?i? pri?mimo centr?, kad dalyvaudama projekte ?sidarbint?, Adriana netur?jo nieko daugiau tik rūbus, kuriais vilk?jo, ir batus, kuriais buvo apsiavusi: jos namai, kemperis, ?gytas su didel?mis pastangomis pardavus ?em? u?sienyje, pastatytas ma?oje rom? stovykloje Romos priemiestyje, buvo neseniai are?tuotas policijos. ?Rom? gyvenimas man niekad nepatiko, nes jis sunkus, o nuo paauglyst?s tampa dar sunkesnis, sulauki tik ryk??i?“, – pasakoja mergina.

Atmetimas, diskriminacija

Adrianos ir jos gausios ?eimos istorija pa?ym?ta i?siskyrim?, atmetim?, sud?ting? kraustym?si, bandant rasti viet?, kur jaust?si priimti. Pirmasis juos paliko t?vas, po to – seneliai, paskui – viena sesuo.  Motinai sunkiai sek?si rūpintis savo 6 vaikais, kurie band? patys kabintis ? gyvenim? ?kaip visi romai“, sako Adriana. ?Smulkios vagyst?s, i?malda. Sankry?ose plauname automobili? langus, gyvename ir miegame gatv?je ar, kai mums paradoksaliai pasiseka, – policijos nuovadoj ar ligonin?s priimamajame, nes tada bent jau turime viet?, kur galime prisiglausti. A? nuo 8 iki 15 met? taip gyvenau. Jei esi rom?, taip ? tave ?velgiama – kaip ?  nusikalt?l?, kaip ?mog?, kuris kenkia kitiems, net jei i? ties? esi kitokia.“

尝ū?颈蝉

尝ū?颈蝉 ?vyko vien? vasaros dien?, kai mama, prisl?gta ir serganti, ??eng? ? evangelik? ba?ny?i? ir patyr? atsivertim?. Susitikimas su Kristumi, bendruomen?s pri?mimas, maldos galia nuo tos akimirkos pas?jo joje poreik? radikaliai pasirinkti: visam laikui atsisakyti rom? gyvenimo ir integruotis ? visuomen?, gagé, kaip romai vadina pasitraukusius. ?Mama mums suteik? laisv? pasirinkti, kok? gyvenim? norime gyventi, ir mes pasirinkome. Ta?iau mūs? gentainiai ? mus ?velg? kreivai, su mumis blogai elg?si, diskriminavo. Buvo daug toki?, kurie man?s klaus?: buvai nusikalt?l?, dabar kalbi apie Diev?, kas ?ia per juokai? Tai nenormalu, k? man sakai, tai netiesa.“ Ta?iau Adrianai ?is naujas gyvenimas, tas ?uolis ? ne?ini? buvo ?viesiausias ir normaliausias dalykas, koks tik gal?jo nutikti. Ji pasakoja apie pagalb?, gaut? i? bendruomen?s, ir kaip jai buvo ?stabu t? ?moni? akyse nematyti i?ankstinio nusistatymo. ?Jums gal pasirodys kvaila, bet jie mane pri?m? ir dabar priima su meile, nors ir ?inojo, kad esu rom?. Kart? vienas j? man pasak?: ?Dievo akyse esame visi lygūs, nes visi esame jo vaikai ir, kaip Jo vaikai, esame broliai“. Dievas: ?? ?od? Adriana taria da?niau nei visus kitus ir kaskart atrodo, kad jis i? jos lūp? i?eina pamald?iai ir d?kingai. Dievas, tas T?vas, kuris niekada neapleis. Tas Draugas, kuriam gali patik?ti visas baimes, s?kmes, viltis.

Odis?ja tarp rom? stovykl?

Jos motinos atsivertimas ir pasikeitimas subrendo tuo metu, kai t?vas buvo toli, kal?jime. Ta?iau vos jam i??jus i? kal?jimo, ?eima nutaria palikti rom? stovykl? ?alia Romos ir persikelti ? Neapol?, i? ten – ? Ispanij?, kur gyvena a?tuonet? m?nesi?. Per t? laik? vaikai pirm? kart? gyvenime eina ? mokykl?. Ta?iau ispani?ka patirtis netrukus baigiasi d?l nauj? problem? ir kivir?? tarp t?v?. V?l Italija, tada – Prancūzija, kur ?eima, Adrianai patyrus traum? ir gavus draudimo i?mok?, ?sigyja ?em?s namui. Ta?iau problemos nesibaigia: vaikai, v?l prad?j? eiti ? mokykl?, atmetami bendramoksli? d?l j? tatuiruo?i?  su u?ra?u ?romas“. Nemoka kalbos, neturi draug?, ken?ia d?l kitokio mokytoj? po?iūrio ir greitai j? pastangos ?lunga, tuo tarpu pirmagim?, nesutikusi keisti gyvenimo būdo, slap?ia pab?ga, kad susituokt? su kitu romu. B?dos ?ia nesibaigia. Kai nutaria kreiptis ? vietos vald?i? d?l gyvenamosios vietos ?teisinimo, i?ardomas ?eimos branduolys: mama, neturinti dokument?, turi gr??ti ? Serbij?, kitaip i?kart bus i?si?sta visa ?eima. Taip Adrianos t?vai nutaria gr??ti ? Italij?, ir netur?dami pinig?, turi parduoti ?em?.

Dievo ranka

Vos gr??us ? Italij?, t?vas v?l palieka ?eim?, kuri priversta miegoti automobilyje, kol motina ne?sigyja garsiojo kemperio, kur? v?liau atims policija. Tada ?eimai savaitei leid?iama prisiglausti vienos ligonin?s priimamajame. Mo?iut? i? mamos pus?s jiems pasiūlo galimyb? palikti gyvenim? gatv?je ir persikelti ? rom? stovykl? pas j?, ta?iau su viena negin?ijama s?lyga: atsisakyti savo laisv?s ir priimti stovyklos gyvenim?, tai yra dukroms suplanuoti santuokas, o kitus i?si?sti vogti. Adrianos mama atsisako. Netik?tai būtent to paties kvartalo mokykla kartu su ?v. Jono Bosko centru tampa ?Dievo ranka“, ta nematoma, bet būtina ranka, kuria galima remtis galutiniam ?uoliui: keli darbuotojai organizuoja rinkliav?, kad ?eima atgaut? kemper?, susiburia geradari? grup?, kuri apsiima juos i?laikyti finansi?kai, bent jau padengti būtiniausias reikmes.

Darbo ?stebuklas“

Adrianai, kuri tuomet tur?jo 17 met?, atsiv?r? galimyb? profesin?ms studijoms gavus vien? ?v. Jono Bosko centro suteikt? stipendij?. Prasid?jo palaikymo susitikimai ir pokalbiai, siekiant i?siai?kinti, kas jai tikt?, ko ji nor?t?. Ji labai nor?jo tapti kep?ja, minkyti te?l?, gaminti maist? kitiems. Taip 2014 m. ji gauna vidurin?s mokyklos diplom? ir imasi pirmojo darbo viename bare, kur i?moksta ne tik virtuv?s darb?, ta?iau ir ima pa?inti pasaul?, sudaryt? i? taisykli?, darbo laiko, pareig?. Kartais pyksta ant sav?s, nes jau?iasi l?ta,  nerangi, nuolat bijo suklysti, kam nors pakenkti, ta?iau juda pirmyn ir rytais, kai ?ir?kia ?adintuvas, jau?iasi laiminga gal?dama keltis ? darb?. ?Man tai buvo svajon? ir gale m?nesio sakydavau: ?Vaje, gaunu alg?“, tai buvo absurdi?ka ir nuostabu“. Deja, po praktikos ? bar? dirbti jos nepri?m?, ta?iau ji pasiraitojo rankoves ir stipri, nes palaikoma tik?jimo, eina ? priek?, nusiteikusi pakeisti visam laikui savo likim?. ?Netrūko dien?, kai nor?jau visk? mesti, kai verkiau“, – t?sia ji. ?Romai negal?jo ? mane ?iūr?ti, nuolat patirdavau j? priekabiavim?… o italai... jiems dar buvau rom?, ? kai kurias vietas negal?davau ir ?eiti. Ta?iau tur?jau galvoti apie ma?esnius brolius, apie mam?, kuri dar sirgo ir netur?jo dokument?… Mano t?vas ateidavo ir i?eidavo... Bet nebuvau viena, su manimi buvo Dievas, jutau jo rank?“.

Tikri namai

Pagaliau 2015 m. gegu?? ?eimai buvo pasiūlytas butas viename miestelyje netoli Romos su nuolatine nuomos sutartimi: dabar ji turi tikr? lov?, virtuv?, voni? ir apie tai kalba taip, tarsi tai būt? nukrit? i? dangaus. Tai leid?ia Adrianai pra?yti nuolatinio leidimo gyventi ir gauti pagrindines paslaugas. ?Nepatik?site, bet gal?jau nueiti pas gydytoj?, gydytis, o romui tai yra ne?manoma“. Dirbant kaip nam? darbininkei ir auklei, vieno pa??stamo kunigo d?ka, ateina pasiūlymas i? kepyklos, kur Adriana dirba ir ?iandien. ?Man labai patinka ?is darbas. Man patinka ?neku?iuotis, ir ?mon?s ateina ?ia, perka duon?, saldumynus ir man pasakoja savo gyvenimo istorijas, o kartais ir a? jiems pasakoju sav?j?“. O k? jiems pasakoja? (galvoju apie jos Odis?j?, gyvenim? kemperyje, be vandens, apie nesibaigian?ias traumas, patirtas kai buvo priversta kraustytis). Ta?iau ji nedvejodama atsako: ?Kad Dievas mane i?gelb?jo, kad jau?iuosi Jo mylima ir tai yra gra?iausias dalykas pasaulyje. Padariau t? ?uol? ir esu laiminga“.

2019 rugs?jo 12, 09:40