?v. Pranci?kaus ir sultono susitikimo ?metodologija“
?v. Pranci?kus papra?? priimamas sultono, kuriam ketino liudyti savo tik?jim? ir buvo pasireng?s kankinystei. Sultonas i? ties? pri?m? Asy?iaus neturt?l? ir po keli? dien? pokalbi? ?is sugr??o atgal gyvas bei sveikas. Apie ?? susitikim? pasakoja keli autoriai, ta?iau patikimiausiais laikomi Jacques’o de Vitry, prancūz? kardinolo ir istoriko ra?tai. ?is dvasininkas buvo ?v. Pranci?kaus am?ininkas ir pats lank?si Dumjate apsupties metu. Skirtingu laiku ra?ytuose dokumentuose jis apie pranci?kono ir sultono susitikim? kalba bent tris kartus.
Asy?iaus ?ventojo ir sultono susitikimas buvo viena i? Comunione e Liberazione ba?nytinio jud?jimo jau keturiasde?imt? kart? surengto ?taut? draugyst?s“, arba Rimini susitikimo, tem?. Diskusijoje dalyvavo ?ventosios ?em?s pranci?kon? kustodas Francesco Patton ir viduram?i? istorijos ?inov? profesor? Maria Pia Alberzoni. Ji primin?, jog pla?iai paplit?s ?sitikinimas, kad krik??ioni? ir musulmon? santykiai viduram?iais apsiribojo vien kruvinais karais, yra v?liau gim?s stereotipas. I? ties? yra daug duomen?, jog taikos metais Vidur?emio jūros regione tarp musulmon? ir krik??ioni? netrūko kultūrini? ir prekybini? ry?i?. Pana?iai sultonas Malek el-Kamel buvo ne vien kariuomen?s vadas, bet ir smalsus ?mogus, skyr?s daug d?mesio kultūrai ir tuometiniam mokslui.
Ta?iau kod?l verta atsiminti jo susitikim? su Pranci?kumi Asy?ie?iu? Po jo tarsi niekas nepasikeit?, karas t?s?si toliau. Ta?iau ?ventosios ?em?s kustodas t. Patton interviu Vatikano ?ini? tarnybai, ital? portalui ?Il Sussidiario“ pa?ym?jo, jog ?is epizodas byloja apie tai, kad krik??ioni? ir musulmon? kontaktai n?ra pasmerkti smurtui. Jis gali atrodyti visai nereik?mingas tarp kit? tuometini? ?vyki?. Ta?iau argi ne taip atrod? ir paties J?zaus gyvenimo istorija?
Tai ypa? patvirtina ir pranci?kon? istorija. ?v. Pranci?kus buvo ?sitikin?s, jog privalo skelbti krik??ioni? tik?jim? sultonui, ta?iau be ginkl?, be prievartos, be siekio pa?eminti, be u?kariavimo plan?. Jo skelbimas yra taikus ir pagr?stas gyvenimo liudijimu. Būtent tokia perspektyva leido pranci?konams ?si?aknyti ?ventojoje ?em?je, saugoti ?vent?sias vietas, rūpintis vietos krik??ionimis ir piligrimais a?tuonis am?ius, per kuriuos ?vyko daug sukr?tim?. Evangelijos skelbimas ir taika yra centrin?s temos ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io pamokslavime. ?ventosios ?em?s kustodas primin? 2009 metais atlikt? ?v. Pranci?kaus ?odyno studij? – ?odis ?prie?as“ naudojamas kalbant apie mūs? pa?i? egoizm?.
?v. Pranci?kaus ?misijin? metodologija“, pa?ym?jo t. Francesco Patton, galioja ir ?iandieniniams santykiams su islamu, kuris niekada nebuvo, kaip verta atsiminti, vientisas blokas. Egzistuoja dvi didel?s srov?s, ?iit? ir sunit?, kurios savo ruo?tu skirtingai ?sikūnijo skirtingose kultūrose. Pakanka pagalvoti, jog did?iausia islami?ka ?alis ?iandien yra Indonezija, kurioje yra per?jim? i? islamo ? krik??ionyb?. Apie atviresn? islam? kalba ir dalis musulmon? intelektual?, ta?iau j? mintys dar turi pasiekti platesn? visuomen?. ?iuo po?iūriu, beje, sultono ir ?v. Pranci?kaus susitikimas yra musulmonams ne?inoma istorija, kuri? jiems dar reikia atskleisti. (RK / Vatican News)
