Irako ganytojas pakviet? liudyti apie kankini? u?tarimu gautas malones
Mosulo sir? apeig? katalik? arkivyskupo Benedikto Younano Hanno potvarkiu 2025 m. bir?el? Mosulo ir kitose kra?to katalik? parapijose paskelbtas oficialus pra?ymas prane?ti apie ?i? dviej? kunig? kankini? u?tarimu gautas malones. Surinkti liudijimai taps 2021 metais prad?tos beatifikacijos bylos dalimi. Galima pridurti, kad 2022 metais buvo atlikti DNR tyrimai ir patvirtinta, palyginus su iki ?iol Irake gyvenan?i? j? giminai?i? DNR, kad nedidel?je koply?ioje Karako?o apylink?se palaidoti kūnai i? ties? priklaus? kunigams kankiniams. Jie buvo pagarbiai perkelti ? vien? i? Karako?o Dievo Motinos ba?ny?ios ?onini? koply?i?.
Tarp Irako katalik? taip pat svarstoma, kad dviej? sir? apeig? katalik? kankini? beatifikacijos byla gal?t? būti sujungta su kitomis to laikotarpio kankini? bylomis. Pasaulyje yra ?inoma apie I Pasaulinio karo kontekste ?vykdytas arm?n? ?udynes Osman? imperijoje. Daug valstybi? oficialiai pripa?ino, kad tai buvo genocidas. Ma?iau ?inoma ir girdima apie tuo pa?iu laikotarpiu ir d?l t? pa?i? motyv? Osman? imperijos nurodymais ?vykdytas kruvinas represijas prie? kitas etnines bei religines ma?umas dabartin?se Turkijos, Irako, Sirijos, Irano teritorijose. J? metu gyvyb? prarado ne tik daugyb? arm?n?, bet ir sir? bei chald?j? apeig? krik??ioni?. Kalbama apie de?imtis tūkstan?i? auk?, kuri? bendras skai?ius per I Pasaulinio karo metus gal?jo pasiekti 250 000.
Itin skaud?iai nukent?jo dabartin?je Turkijoje esan?i? Mardino ir Sirto miest? gyventojai, kuri? dauguma buvo ?vairi? Ba?ny?i? krik??ionys, daug i? kuri? – katalikai. 2025 met? bir?el? sukako 110 met? nuo Sirto chald?j? apeig? kataliko arkivyskupo Ibrahimo Addai Schero ir kit? a?tuoni? jo vyskupijos kunig? kankinyst?s: jie visi gyvyb?s neteko t? pat? 1915 met? bir?el?. T? pa?i? met? liepos ir rugpjū?io m?nesiais Mardine, Sirte ir ?irnake, kitame regiono mieste, nu?udytos septynios ?v. Kotrynos Sieniet?s seserys dominikon?s i? Mosulo konvento, kaip ir dar trys chald?j? apeig? kunigai bei vienas seminaristas. Tai tie, apie kuri? kankinyst?s bei palaidojimo aplinkybes i?liko liudijimai, kaip ir apie Urmijos, miesto Irane, chald?j? apeig? katalik? arkivyskupo Tomo Audo ir jo vyskupijos kunig? ?ūt? 1918 m. nuo Osman? imperijos kari? rankos. Daugyb? kit? dingo be p?dsak?. (RK / Vatican News)
