Prasid?jo brolij? jubiliejin?s dienos
Dalyviai, pasak Evangelizavimo dikasterijos duomen?, atvyksta i? apytiksliai ?imto kra?t?, did?iausios grup?s – i? pa?ios Italijos, Ispanijos, JAV, Maltos, Prancūzijos, Brazilijos, Meksikos, Argentinos, Kolumbijos, Lenkijos, Jungtin?s Karalyst?s, Portugalijos, Vokietijos, ?ekijos, Kanados, Indijos, Indonezijos, Filipin?, ?il?s, Etiopijos, Australijos, Naujosios Zelandijos.
Kas yra religin?s brolijos? Apie jas turima ?ini? jau i? I tūkstantme?io antrosios pus?s, bet jos ypatingai suklest?jo, paplito, ?gijo organizuotas formas ir tradicijas viduram?iais ir v?liau. Brolij? nariai neduoda toki? ??ad?, kokius duoda vienuolini? kongregacij? nariai, ta?iau kartu ?sipareigoja tikslams, kuriuos galima suskirstyti ? dvi dideles grupes. Viena – tai tam tikro pamaldumo puosel?jimas, antra – artimo meil?s darb? vykdymas.
Daugeliui yra ?inomos ?spūdingos velykin?s procesijos Ispanijoje: jas jau ?imtme?iais rengia būtent tam pasi?ventusios brolijos. Kitos brolijos praktikuoja Ro?inio mald? ar eucharistin? pamaldum?. ? artimo meil?s darbus orientuotos brolijos ?elpia varg?us, remia misij? projektus, lanko ligonius.
Brolijos labai pravar?ios ir patiems nariams, kurie sutinka pana?ius ? save, u?mezga draugyst?s ry?ius, i?rei?kia savo tik?jim? bei gilina j? konkre?iais pamaldumo gestais ir gailestingumo darbais. Reikia pasakyti, kad be to j? tradicijos likt? tik imitacija be vidinio turinio.
Penktadien? brolijos susitiko ?v. Jono Laterano bazilikoje, buvo surengta bendra malda, skirtas laikas liudijimams ir sveikinimams.
?e?tadienio, gegu??s 17 dienos popiet?, tūkstan?iai brolij? nari? suformuos dvi did?iules procesijas Koliziejaus apylink?se, kurios ?ygiuos paralelin?mis gatv?mis, kol susitiks ir susilies ? vien? procesij? Circo Massimo, antikin?s Romos laik? stadione. ?ia proga pirm? kart? ? Rom? i? Ispanijos atkeliavo garsioji barokin? ken?ian?io ir mir?tan?io Kristaus statula, baroko ?edevras, i?kilmingai 42 ne?ik? ne?amas Did?iosios Savait?s metu Sevilijoje, bei toks pat garsus ?v?. Mergel?s Marijos – ?Vilties Mergel?s“ – atvaizdas i? Malagos, kur?, pad?t? ant did?iuli? ne?tuv?, tradici?kai ne?a apie 270 ne?ik?. ?ie visame pasaulyje ?inomi atvaizdai ? Rom? atkeliavo jau gegu??s 13-?j? dien? ir buvo eksponuojami ?v. Petro bazilikoje.
De?imtys kit? brolij? taip pat atvyko su joms brangiais pamaldumo atvaizdais, i?rei?kian?iais vien? ar kit? krik??ioni?ko tik?jimo aspekt?, kaip kad Perpinjano miesto piet? Prancūzijoje Vie?paties Kraujo brolija, kuri ne?a paprastai miesto katedroje saugom? Nukry?iuotojo skulptūr?, i?dro?t? XIII am?iuje. ?i brolija ?steigta 1416 metais, o jos tradicijos, ypa? Did?i?j? Savait? rengiama procesija, pripa?intos Nematerialiojo Prancūzijos kultūros paveldo dalimi. Numatoma, kad ?e?tadienio popiet?s procesijos Romoje truks apie ?e?ias valandas.
Gegu??s 18 dien? de?imtys tūkstan?i? religini? brolij? nari? suplauks ? ?v. Petro aik?t?, kur dalyvaus V Velyk? laiko sekmadienio Mi?iose, vadovausimose popie?iaus Leono XIV, tuo pat metu i?kilmingose jo pontifikato prad?ios apeigose, ? kurias atvyks daugyb? sve?i? i? viso pasaulio. (RK / Vatican News)
