Malda u? nauj? popie?i? Pomp?j? Mergel?s Marijos ?ventov?je
Popie?i?kasis delegatas Pomp?j? Marijos ?ventov?je arkivyskupas Tommaso Caputo, sveikinamas kardinol? G. B. Re, vis? pirma prane?? susirinkusiems, kad ?i?met?s maldos Pomp?j? Dievo Motinai intencija skirta ypa? u? nauj? popie?i?, kur? ?ventoji Dvasia padovanos Ba?ny?iai.
??iandien, kartodami ?ventov?s steig?jo palaimintojo Bartolo Longo sukurt? mald?, ? kuri? palaimintasis ?ra?? ypating? intencij? u? popie?i?, pra?ant Marijos, kad ?ypatingai laimint? Romos pontifik?“, galvosime apie konklavoje ?iuo metu renkam? popie?i?“, – sak? prie? Mi?i? prad?i? Popie?i?kasis delegatas Pomp?j? Marijos ?ventov?je T. Caputo. Sveikindamas kardinol? G. B. Re jis prisimin?, kad kardinol? kolegijos dekanas ne pirm? kart? Pomp?j? ?ventov?je vadovauja metinei Marijos maldai, kuri? Pomp?j? ?ventov?s kūr?jas ir statytojas B. Longo vadino ?Pasaulio valanda“. Pasak arkivyskupo, simboli?ka, kad kardinolas Re, po dviej? ankstesni? vizit? 1996 ir 2010 metais, yra pirmas kardinolas, vadovav?s Pomp?j? Marijos maldai po to, kai popie?ius Pranci?kus ?. m. vasario 24 d., dar būdamas ligonin?je, pasira?? dekret? d?l pal. B. Longo paskelbimo ?ventuoju.
Apie palaimint?j? ir būsim? ?vent?j?, jo misij? Pomp?juose, ir apie ?v?. M. Marijos vaidmen? ?monijos i?ganymo istorijoje Mi?i? homilijoje kalb?jo ir kardinolas G. B. Re. Pasak jo, joks kitas kūrinys netur?jo tokio artimo ry?io su Dievu, kok? tur?jo Mergel? Marija visais lemiamais i?ganymo istorijos momentais. Kardinolas pasidalijo pasakojimu i? ??v. Pranci?kaus Asy?ie?io ?iedeli?“ pridurdamas ne?in?s, ar tai buvo ar reg?jimas. Vienas i? broli? mat? Pranci?k? stovint? prie Kristaus raudon? laipt? vir?uje. ?ventasis ragino kitus brolius ateiti pas J?z?, ta?iau lipdami jie visi vienas po kito nukrito, būg?taudami, kad jiems pavestas u?davinys – ne j? j?goms. Tada ?v. Pranci?kus paragino brolius eiti prie balt?j? laipt?, kuri? vir?uje stov?jo Mergel? Marija. Ji maloniai paragino u?kopti pas j?. Be didesnio vargo u?lipusius brolius Marija apkabino ir palyd?jo pas savo Sūn?, pasakojo kardinolas, pasak kurio, ??iame pasakojime i?reik?ta mintis yra teologi?kai tiksli: Marija mums padeda nueiti pas J?z?. Marijos misija – kiekvien? moter? ir vyr? nuvesti pas Diev?. Per Madon? turime tiesiogin? ry?? su Kristumi – gerbdami Marij?, ?loviname Dievo Sūn?. Nuo?irdus pamaldumas ? Marij? veda pas Krist?, i? kurio ateina kiekviena malon?“, – sak? G. B. Re.
Primin?s, kaip J?zus paved? savo Motinai globoti mokin? Jon?, o ?iam – savo Motin?, G. B. Re patikino, kad būtent prie ant kry?iaus mir?tan?io J?zaus visos ?monijos horizonte u?gim? Marijos dvasin? motinyst?. Tai gerai suprato pal. Bartolo Longo, kuris Pomp?j? Marijos maldoje kreipiasi ? mus ?iais ?od?iais: ?Atmink, kad ant Golgotos su mir?tan?io I?ganytojo pralietu dievi?kuoju krauju buvo paskelbtas jo testamentas, kuriuo jis paskyr? tave mūs? Motina, nusid?j?li? Motina. Tad tu, būdama mūs? Motina, esi ir mūs? U?tar?ja, mūs? Viltis, o mes su a?aromis tiesiame ? tave savo rankas ir maldaudami ?aukiame: ?Gailestingumo!““. (SAK / Vatican News)
