PENKTASIS GAV?NIOS SEKMADIENIS
Anuo metu J?zus nu?jo ? Alyv? kaln?. Au?tant jis v?l pasirod? ?ventykloje. Visi ?mon?s rinkosi prie jo, o jis atsis?d?s juos mok?. Tuomet Ra?to ai?kintojai ir fariziejai atved? moter?, sugaut? svetimaujant. Pastat? j? viduryje ir kreip?si ? j?: ?Mokytojau, ?i moteris buvo nutverta svetimaujant. Moz? mums ?statyme yra liep?s tokias u?mu?ti akmenimis. O tu k? pasakysi?“ Jie tai sak?, sp?sdami jam pinkles, kad tur?t? kuo apkaltinti. Bet J?zus pasilenk?s ?m? pir?tu ra?yti ant ?em?s. Jiems nesiliaujant kamantin?ti, jis atsities? ir tar?: ?Kas i? jūs? be nuod?m?s, tegu pirmas svied?ia ? j? akmen?.“ Ir v?l pasilenk?s ra?? ant ?em?s. Tai i?gird?, jie vienas po kito ?m? trauktis ?alin, pradedant nuo vyresni?j?. Pagaliau liko vienas J?zus ir ten stovinti moteris. Atsities?s J?zus paklaus?: ?Moterie, kur jie pasid?jo? Niekas tav?s nepasmerk??“ Ji atsiliep?: ?Niekas, Vie?patie“. J?zus jai tar?: ?N? a? tav?s nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusid?k.“ (Jn 8, 1–11)
PAKIL? I? DULIK?
Pasibais?tinu grei?iu ?iandien daug?ja leidini? ar bulvarini? interneto svetaini?, ie?kan?i? ?naujien?“, kuriomis būt? galima ap?mei?ti ?mones ir sugriauti j? reputacij?. J? būta ir J?zaus laikais, tik buvo ra?oma tiesiai ant sien?, tiksliau, sien? akmenys buvo naudojami, norint sudau?yti ?nusikaltimo vietoje“ pagaut? ?moni? gyvenim?, dar geriau, jei tai buvo moterys... Akivaizdu, kad tais laikais kalt? d?l i?davyst?s tekdavo tik moteriai.
Dabar mes esame labiau ??mogi?ki“ ir labiau suprantame moteris…O gal esame apsukresni, nes, turbūt, neturime dr?sos būti tokie kategori?ki. Negal?dami paremti toki? galva?udi?k? norm? i?keliame kitas, kalb?dami apie provokuojan?i? kai kuri? moter? aprang? ar kalb?… vis tiek bet kuriuo atveju jos da?nai pripa??stamos kaltomis d?l to, kad ?v?l? ? klaid? tuos ?varg?us vyrus“, kuri? vienintel? kalt? ta, kad jie nebuvo pakankamai stiprūs pasiprie?inti… Būkime s??iningi: nedaug kas pasikeit? nuo t? ?vyki? prie? du tūkstan?ius met?....
?io sekmadienio Evangelija mums siūlo apm?styti klausim?, kur? Ra?to ai?kintojai ir fariziejai u?dav? J?zui d?l moters, pagautos svetimaujant: k? Jis mano apie bausm?, kuri ?iai moteriai priklausyt? pagal Moz?s ?statym?. Arba tiksliau: susidūr? su situacija, kurioje objektyviai reik?jo bausti, jie nori ?inoti, kaip pasielgt? Jis, visada parodantis visiems gailestingum?.
Kurioje pus?je stovi Mokytojas? Ar Jis pasisako u? Dievo ?statym?, taip kovodamas su blogiu, ar ver?iau palaiko gailestingum?, prie?taraujant? Dievo ?statymui? Kuo labiau tiki ?is Mokytojas: Dievu, ar ?mogumi? Kas galiausiai yra svarbiausia tikin?iajam? Dievo ?statymas ar gailestingoji meil? ?mogui?
Tai yra did?iausia kliūtis mūs? tik?jimo gyvenimui: ar privalome pirmiausia ?velgti ? ?sakymus, ar vadovautis meile? Papras?iausia būt? pasakyti, kad ?iedu dalykai vienas kitam neprie?tarauja, nes meil? yra pirmasis i? Dievo ?sakym?. ?i? J?zaus ?ini? nuostabiai atliepia jau Izaijo ?od?iai pirmajame skaitinyje: ??tai a? kuriu nauj? dalyk?! Jis dabar jau rei?kiasi, negi nematote?“ Deja, Ra?to ai?kintoj? ir fariziej? – grie?t? Moz?s ?statymo vykdytoj? tik?jimo mentalitetas buvo toli nuo ?ios minties: su blogiu reik?jo kovoti visomis formomis, grie?tai laikantis ?statymo priesak?, ai?kiai nurodan?i? keli? ? tobulyb?.
?is mentalitetas i?liko ir mūs? tarpe. Gal? gale, kod?l turime nuolat palaikyti ?mones, kurie yra visuomen?s dugne, griauna ?eimas ir kelia gr?sm? taikiam sambūviui? Kam būti atlaidiems, kai yra Dievo ?statymas, ai?kiai nurodantis ?alinti blog??
Galbūt reikia pa?alinti ne tiek blog?, kuris, ko gera, egzistuos tol, kol bus ?moni?, kiek savo pa?i? mentalitet?, kuriam ?teisingumas ateina i? ?statymo“, kaip sako apa?talas Paulius antrajame skaitinyje. Tuo tarpu J?zus at?jo paskelbti, kad ?teisumas ateina i? Dievo ir remiasi tik?jimu prisik?limo galia“. Gi prisik?limas yra toks galingas, kad sugeba i? dulki? prikelti net pa?ius did?iausius nusid?j?lius, sugr??indamas jiems vis? orum? ir gro??. Prisik?limas yra toks galingas, kad pranoksta bet kokius ketinimus teisti ir smerkti dar prie? u?duodamas mums net du klausimus apie mūs? teisingum? ir s??iningum?. Jis toks galingas, kad moka kiekvienam suteikti galimyb? daugiau nenusid?ti. Visada ir kiekvienam. Tikrai visiems: net ir tiems, kuriems, regis, gyvenime nepavyko niekas, ?skaitant meil?s reikalus, vien d?l to, kad ka?kas juos su j? problemomis i?vilko ? vie?um?, sumet? ? dulkes ir pasijuok? i? j? nelaimi?…
Taip, teisti ir smerkti, suver?iant kalt? tiems, kurie neabejotinai yra kalti, kaip ir visi kiti, yra lengva, ta?iau vienas dalykas yra prisiimti kalt?, o kitas – j? priskirti.
J?zaus manymu niekas netur?t? būti ver?iamas, kart? puol?s, likti parkrit?s veidu ? dulkes, laukdamas kol bus visi?kai sunaikintas. Pagal Evangelijos logik? dulk?se gul?ti lieka tik tie, kurie spend?ia sp?stus tik?jimui, suprie?indami Dievo ?statym? ir meil?s ?statym?.
Dulk?s – tai visi tie, kurie savyje neturi n? menkiausi? gyvyb?s ir vilties daig?. Dulk?s yra visi tie, kurie vardan Dievo ?statymo nusigr??? nuo Jo, gyvenimo myl?tojo ir ?altinio, ir leid?ia sau, v?lgi vardan Dievo, visus teisti ir smerkti.
Ta?iau j? sprendimas yra toks pat, kaip ir pir?tu dulk?se para?ytas sakinys: jis reikalingas tik tam, kad praeiviai j? sutrypt?. J?zaus para?ytas Dievo ?statymas n?ra ?spaustas nei akmens plok?t?se, nei ?em?je tarp dulki?: jis ?ra?ytas, ?spaustas ? J? tikin?i?j? ?irdyse, nes tai meil?s ?statymas.
O kai kalbama apie meil?, nesvarbu, ar tai patinka, ar ne, viskas gali ir turi būti atleista…
Adolfas Gru?as
