Arabijos vyskupas: did?iulis Pranci?kaus ind?lis ? tarpreligin? dialog?
Kapucinas vyskupas Paolo Martinelli nuo 2022 m. gegu??s m?n. paskirtas apa?tali?kuoju vikaru Piet? Arabijoje – Katalik? Ba?ny?ios teritorin?je jurisdikcijoje, apiman?ioje Jungtinius Arab? Emyratus, Oman? ir Jemen?. I? jo rezidencijos Abu Dabyje atsiveria vaizdas ? ?v. Juozapo katedros kiem?, kur? Pranci?kus aplank? 2019 m. vasar? per savo kelion? ? Jungtinius Arab? Emyratus, ??jusi? ? istorij? d?l to, kad kartu su Al Azharo did?iuoju imamu Ahmadu Al-Tayyibu pasira?? dokument? apie ?moni? brolyb?.
Paolo Martinelli, buv?s Milano vyskupas augziliaras, pabr??ia did?iul? popie?iaus ind?l? ? tarpreligin? dialog?. ?Jis padar? daugyb? gest?, pabr??usi? skirting? tik?jim? ?moni? dialogo svarb?“, – ai?kina jis. Vyskupas pabr??ia, kad dokumentas apie ?moni? brolyb? yra unikalus ir prana?i?kas tekstas, ?ymintis nauj? skyri? tarpreliginio dialogo istorijoje. Vis? pirma tod?l, kad pirm? kart? dokument? kartu pasira?? Katalik? Ba?ny?ios vadovas ir did?iausios islamo bendruomen?s – sunit? – autoritetas. Dokumento turinys yra prana?i?kas, nes juo siekiama, kad tarpreliginis dialogas vykt? ne tiek doktrinini? diskusij? lygmenyje, kuris taip pat i?lieka svarbus, bet kad religijos bendradarbiaut? siekdamos ?monijos g?rio, kad skatint? ?moni?kesn?, broli?kesn? visuomen?, remdamos kiekvieno vyro, kiekvienos moters orum?, radikaliai pasmerkdamos bet kok? smurt?, vykdom? Dievo vardu, kaip autenti?kos religin?s patirties i?davyst?.
Piet? Arabijos apa?tali?kasis vikaras ragina prisiminti, kad ?is dokumentas pasira?ytas minint a?tuonis ?imtus met? nuo ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io susitikimo su sultonu Al Maliku al Kamilu Egipte. Vyskupo nuomone, ?ia prasme galima ??velgti pranci?koni?k?j? popie?iaus Pranci?kaus magisteriumo element?. ?is palikimas patvirtintas 2020 m. enciklikoje ?Fratelli Tutti“, skirtoje brolystei ir socialinei draugystei, giliai ?si?aknijusiai ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io tekstuose. Pasak vyskupo Paolo Martinelli, ?iame dokumente glūdi ?esminis Dievo pra?ymas, kad visi vieni su kitais elgtum?m?s kaip broliai ir seserys, pripa?indami begalin? kiekvieno asmens orum?“.
Vyskupas pamini, kad ?ia Pranci?kaus Asy?ie?io dvasia dvelkia ir 2015 m. Pranci?kaus paskelbta enciklika apie rūpinim?si bendraisiais namais Laudato si’. ?Tai tekstas, metantis i??ūk? technokratijai. Jo centre – ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io patirtis, kuris sugeba kūrinijoje ??velgti Auk??iausiojo ?enklus ir tod?l teikia Dievui ?lov? u? visus kūrinius“, – sako vyskupas. Jis prisimena ir pirm?j? popie?iaus kelion? ? Asy?i? pirmaisiais jo pontifikato metais ?v. Pranci?kaus ?vent?s dien?, cituodamas popie?iaus homilij?, kurioje jis pabr??? ?v. Pranci?kaus originalum?, dvasingum?, stipryb?, pad?jusi? atnaujinti Ba?ny?i? ir galin?i? ?kv?pti mus ?iandien t?sti reform? ir atsinaujinimo proces?, būtin? Dievo tautoje.
(D?/Vatican News)
