Arm?n? kankinys bus skelbiamas ?ventuoju
Jis gim? 1869 met? baland?io 19 d. Mardine, dabartin?je Turkijoje, netoli Sirijos. Tuo metu ?is regionas buvo Osman? imperijos dalis. Visoje jos teritorijoje i?sibarst? arm?nai buvo svarbi imperijos etnin? ir religin? ma?uma, kuriai XX am?iaus prad?ioje priklaus? apie pustre?io tūkstan?io ba?ny?i?, puspenkto ?imto vienuolyn? ir kone du tūkstan?iai mokykl?. Daugiausia arm?n? priklaus? Apa?talinei Arm?n? Ba?ny?iai, lik? – katalik? ir protestant? bendruomen?ms.
Svarbiausi pal. Ignaco Malojano biografiniai faktai taip pat atspindi tuometini? arm?n? bendruomeni? ir religini? ?idini? sklaid?. I? Mardino būsimasis arkivyskupas, vos keturiolikos met?, buvo pasi?stas ? Liban?, ? Kilikijos arm?n? katalik? patriarchato vienuolyno mokykl? Bzomaro kaime. Ji, beje, veikia iki pat ?i? dien?, joje susiformavo ne vienas ?inomas arm?n? katalik? dvasininkas ar pasaulietis. Bzomare Ignacas Malojanas 1896 metais gavo kunigyst?s ?ventimus, o dar kitais metais i?vyko ? Egipt?, kur darbavosi tarp arm?n? katalik? tikin?i?j? Aleksandrijos ir Kairo miestuose ir peln? labai uolaus ir pavyzdingo kunigo reputacij?, beje, sugeb?jo rasti laiko ir rimtoms ?ventojo Ra?to studijoms hebraj? kalba. 1904 metais patriarchas Boghosas Bedrosas XII gab? kunig? paskyr? savo asmeniniu sekretoriumi. 1911 metais Ignacas Malojanas buvo paskirtas gimtojo Mardino arkivyskupu, vyskupo ?ventimus pri?m? Romoje.
I Pasaulinio karo kontekste arm?n? ma?uma buvo pavadinta imperijos prie?u, buvo suplanuota j? masin? tremtis, kuri, kaip pla?iai pripa??stama, tapo pirmuoju XX am?iaus genocidu. Nors arkivyskupas I. Malojanas iki tol palaik? pagarbius ir gerus santykius su vald?ia, d?l bendro prie?i?kumo buvo suimtas kartu su keliolika kit? dvasinink? ir ?e?iais ?imtais tikin?i?j?. Vietos policijos vadas, vardu Madmouhas Bey, arm?nus apkaltino s?mokslu prie? valstyb?, o arkivyskup? tard?, kur jis es? slepi?s ginklus. Ganytojas tai paneig?, sakydamas, kad visada buvo lojalus savo valstybei. Teismas i? anksto nulemtame nuosprendyje paskyr? arkivyskupui mirties bausm?. Liudinink? – turk? ir arm?n? – apsuptyje min?tasis policijos vadas sumu?tam ir kankintam ganytojui parei?k?, kad jis gali i?gelb?ti savo gyvyb?, jei priims islam?. Bet I?pa?in?jas, kaip cituota, tvirtai parei?k?, jog ver?iau ?bus pa?lovintas savo Vie?paties ir savo Dievo kry?iumi“, bet tik?jimo nei?si?ad?s. ?maus pyk?io pagautas pareigūnas i?sitrauk? pistolet? ir prie vis? aki? paleido mirtin? ?ūv? ? ganytoj?.
Garsas apie heroji?k? kankin? pla?iai pasklido tarp arm?n?, 2001 spalio 7-?j? Jonas Paulius II Ignac? Malojan? paskelb? palaimintuoju, o po artimiausios kardinol? konsistorijos tur?t? paai?k?ti ir jo kanonizacijos data. (RK / Vatican News)
