Antrasis Velyk? – Dievo Gailestingumo – sekmadienis
Pirmosios savait?s dienos vakare, durims, kur buvo susirink? mokiniai, d?l ?yd? baim?s esant u?rakintoms, at?jo J?zus, atsistojo viduryje ir tar?: ?Ramyb? jums!“ Tai pasak?s, jis parod? jiems rankas ir ?on?. Mokiniai nud?iugo, i?vyd? Vie?pat?. O J?zus v?l tar?: ?Ramyb? jums! Kaip mane siunt? T?vas, taip ir a? jus siun?iu.“ Tai pasak?s, jis kv?p? ? juos ir tar?: ?Imkite ?vent?j? Dvasi?. Kam atleisite nuod?mes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“ Vieno i? dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai J?zus buvo at?j?s. Taigi kiti mokiniai jam kalb?jo: ?Mes mat?me Vie?pat?!“ O jis jiems pasak?: ?Jeigu a? nepamatysiu jo rankose vini? dūrio ir ne?leisiu pir?to ? vini? viet?, ir jeigu ranka nepaliesiu jo ?ono – netik?siu.“ Po a?tuoni dien? jo mokiniai v?l buvo kambaryje, ir Tomas su jais. J?zus at?jo, durims esant u?rakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: ?Ramyb? jums!“ Paskui kreip?si ? Tom?: ??leisk ?ia pir?t? ir ap?iūr?k mano rankas. Pakelk rank? ir paliesk mano ?on?; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas su?uko: ?Mano Vie?pats ir mano Dievas“! J?zus jam ir sako: ?Tu ?tik?jai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nemat?!“ Savo mokini? akivaizdoje J?zus padar? dar daugel kit? ?enkl?, kurie nesura?yti ?itoje knygoje. O ?itie yra sura?yti, kad tik?tum?te, jog J?zus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tik?dami tur?tum?te gyvenim? per jo vard?. (Jn 20, 19–31)
GALESTINGUMO DURYS
At?jo naktis…
Mokiniai, i? baim?s u?dar? duris, pasitrauk? ? savo nes?km?s apm?stymus. Jie pamat?, kad J?zus mir?ta, o kartu su Juo – ir j? viltys. Jie paraly?iuoti ir nebenori nieko veikti. Jiems reik?s laiko, taip, kaip visi m?giname atrasti gyvenimo prasm? po mylimo ?mogaus mirties…
Ta?iau staiga tarp j? v?l atsiranda J?zus. Jis nesibeld?, nelauk?, kol jie atidarys. Jis tiesiog yra ?ia. Ir n?ra joki? priekai?t? ar klausim?, tik vienas ?odis, kuris pakei?ia visk?: ?Ramyb? jums“. Apa?talai J? apleido ir i?dav?, bet Vie?paties lūpose n?ra n? ?e??lio priekai?to.
J?zus skelbia ramyb? ir parodo mokiniams savo ?aizdas. Jie mato, kad ?aizdos nei?nyko, bet pasikeit?. Tai meil?s, o ne pralaim?jimo randai. Tos pa?ios perdurtos rankos ir atviras ?onas dabar yra gailestingumo durys.
Ta?iau su jais n?ra Tomo. Gird?damas tai, k? kiti mokiniai pasakoja, jis negali patik?ti. Jo skausmas pernelyg didelis, ir jo tik?jimas su?eistas. Jam reikia pamatyti, paliesti, ?sitikinti savo akimis. Gali būti, kad jis pavydi kitiems, kad jie pamat? anks?iau u? j?…
Po a?tuoni? dien? J?zus v?l sugr??ta. Jis v?l ateina ne priekai?tauti, bet susitikti. ??d?k ?ia savo rank?, paliesk mano ?aizdas“, – sako Jis Tomui. J?zus nebijo Tomo abejoni?, bet priart?ja prie jo netik?jimo, suteikdamas tai, ko jam reikia. Ta?iau Tomas nelie?ia Vie?paties. Jis mat?, ir jam to pakanka: ?Mano Vie?pats ir mano Dievas!“. Jo abejon?s tampa tik?jimu.
?i i?trauka skirta mums, kurie nemat?me, bet tikime. Būna, kad ir mes abejojame, u?darome duris, reikalaujame tikrumo. Kaip tik tada prie mūs? ir prisiartina J?zus. Jis ie?ko mūs? netik?jimo, ??engia ? mūs? ?aizdas ir gr??ina mums ramyb?.
?iandien gailestingumo diena…
Leiskime, kad Vie?pats mus surast?…
Leiskime Jam mus apkabinti…
Adolfas Gru?as
