TRE?IASIS GAV?NIOS SEKMADIENIS
DAR VIENI METAI…
Mons. Adolfas Gru?as
J?zui keliaujant ? Jeruzal?, ?kai kurie“ Jo sek?jai papasakojo apie du tragi?kus ?vykius…
Pirmasis epizodas (?galil?jie?iai, kuri? krauj? Pilotas sumai?? su j? aukomis“) ?vyko per Velykas, kai daug piligrim? keliavo ? Jeruzal?. Pilotas, nor?damas u?kirsti keli? kokiai nors sumai??iai, ir, siekdamas ?bauginti ?mones, ?sak? ?vykdyti pavyzdin? egzekucij? aukojimo ?ventykloje metu. Tai ?ventvagi?kas poelgis. Tiesa, Piloto laik? ?altiniai apie tok? ?vyk? neprane?a, ta?iau jis pilnai tik?tinas, nes ?inome, su kokiu ?iaurumu rom?nai elg?si u?kariautose ?em?se, o toks, palyginti paprastas ?vykis ka?kur provincijoje visi?kai gal?jo neatsispind?ti istorik? u?ra?uose.
Antroji naujiena buvo susijusi su bok?to griūtimi Siloamo vietov?je, d?l kurios ?uvo a?tuoniolika ?moni?. Tai buvo grynai atsitiktinis ?vykis, tod?l joki? politini? pretenzij? d?l jo nebuvo galima reik?ti. Daugiau ?ini? apie ?? fakt? taip pat neturime.
J?zus, kaip Jam ?prasta, vengia pateikti kokius nors vertinimus ir pasinaudoja i?girstomis naujienomis, jas priderindamas prie savo skelbiam? pamokym?. Tais laikais buvo tikima, kad visas blogis ir nelaim?s i?tinka ?mones d?l j? padaryt? nuod?mi?. J?zus sulau?o ?i? logik?. Ne Dievas apginklavo Piloto rank? ir sugriov? bok?t?. Dievo ranka nesukelia mirties, ir a?is, aplink kuri? sukasi istorija, n?ra nuod?m?.
?Kur yra Dievas?“ - klausiame sav?s kan?ios dienomis. Dievas yra su mumis, bet Jis nestoja tarp aukos ir egzekutoriaus. Jis Visagalis, bet tik meil?je, nes Dievas yra Meil?, tik meil?. Gyvenimas vyksta ne teismo sal?je. Dievas ne?vaisto am?inyb?s teisdamas, smerkdamas ir bausdamas, nors mes ir m?giname visk? pakreipti kitu kampu. Kiek kart? gird?jome: ?K? a? blogo padariau, kad to nusipelniau?“, kiek kart? gyvenime susidar?me ?spūd?, kad Dievas buvo abejingas ar net ?nubaud?“ mus kokia nors nelaime...?
Dievas, kuris atlygina u? gera ir baud?ia u? bloga, yra archaji?kiausios Senojo Testamento logikos dalis, ta?iau J?zus i? Nazareto sugriov? ?i? pernelyg ?mogi?ko Dievo id?j?. Jis suard? nuod?m?s ir bausm?s lygt?.
I? ties? ?domu, kaip J?zus vertina ?ias i?girstas naujienas. Mes tikriausiai sustotume ties kli??mis apie likim? ir fatali?kum?, tuo tarpu J?zus laikosi kitokio po?iūrio. Mokytojas ?iuos faktus perskaito kaip kvietim? atsiversti: ?Jei neatsiversite, visi taip pat pra?ūsite“. Ar tai rei?kia, kad tada Dievas baud?ia? Ne! Tiesiog reikia prisiminti, kad viskas, k? darome, turi savo pasekmes. Gyvenimas yra mūs? rankose ir mūs? pasirinkimuose, mes esame atsakingi u? savo gyvenimo krypt?. Jei nesikeisime, jei nepasirinksime kit? keli?, ?em? nueis ? pra?ūt?, nes ji sukurta ant smurto ir neteisyb?s sm?lio. Evangelija yra nuolatinis kvietimas atsiversti, t. y. keisti m?stym? apie save, kitus ir Diev?. Pirmieji J?zaus ?od?iai evangelijoje pagal Mork? yra būtent kvietimas keistis: ?At?jo metas, prisiartino Dievo karalyst?. Atsiverskite ir tik?kite Evangelija“. ?tai atsivertimo esm?: jei Evangelija netampa gyvenimu, ji papras?iausiai nenaudinga ir lieka tik gra?ia istorija.
Palyginimas apie figmed? papildo J?zaus ?od?ius.
Gra?u matyti, kaip Dievas ie?ko ?mogaus: ?Vienas ?mogus tur?jo savo vynuogyne pasisodin?s figmed?. Kart? jis at?jo pa?iūr?ti jame vaisi?“. Dievui yra laim? būti su savo vaikais, ta?iau, nepaisant Jo rūpes?io, viskas klostosi ne taip, kaip buvo sumanyta.
?eimininkas jau trejus metus atvyksta ie?koti vaisi?, bet j? neranda. Jo ?od?iuose jau?iamas kart?lis: ??tai jau treji metai, kaip a? ateinu ie?koti ?io figmed?io vaisi?, ir vis nerandu. Nukirsk j?, kam dar ?em? alina!“ Nesunku pasteb?ti sutapim?: tie trys metai - tai metai, per kuriuos J?zus kalb?jo tautai apie Diev?, treji metai, per kuriuos ?mon?s nesugeb?jo suvokti tos ?inios naujumo. Tod?l ?eimininkas ir liepia j? nukirsti, nes nevaisingas figmedis ne tik neduoda derliaus, bet ir daro ?em? nederling?. Ta?iau sodininkas pra?o ?eimininko dar vien? met?: ?Palik j? dar ?iais metais“. Tai rei?kia gailestingum?. Med?iui suteikiamas vieneri? met? atokv?pis ir specifin? prie?iūra - paskutin? galimyb?. Jei ateityje jis duos vaisi?, gerai, prie?ingu atveju bus nukirstas.
Jei kartais mūs? krik??ioni?kas gyvenimas mums atrodo bevilti?kai nevaisingas, jei po vis? ger? ketinim? dar niekas nepasikeit?, nesileiskime ?veikiami nusivylimo, bet pa?velkime ? figmed? i? palyginimo: jis jau trejus metus nieko neduoda, bet sodininkas vis tiek pra?o ?eiminink? skirti laiko.
Dievas yra kantrus ir pasitikintis sodininkas: ?Noriu dar vienerius metus padirb?ti prie ?io figmed?io, ir galbūt jis duos vaisi?“… ??ie metai“ - tai mūs? istorijos trukm?. Dar vieni metai, daugiau saul?s, daugiau lietaus. ?is medis – mes patys - yra geras, jis duos vaisi?. Tik palaukime dar vienus metus. O tada? Galbūt sodininkas pakartos t? pa?i? kalb? kitais metais, paskui v?l kitais metais, ir taip toliau... papras?iausiai tod?l, kad jo akyse esame brangūs. Dievas, kaip tas sodininkas rūpinasi mumis, mus apkasa, gen?ja, tr??ia… Argi kasdien nejau?iame Jo rankos?
?Galbūt kitais metais jis duos vaisi?“, - sako sodininkas. Būtent tame ?galbūt“ ir slypi gailestingumo stebuklas. Dievui u?tenka tik?tis. Tai Dievo teisingumas, kuris visada rei?kia gailestingum?, kantryb?, laukim?. Jis tiki mūs? atsivertimu.
Dar vieni metai, o paskui dar vieni metai…
