?ird? i?laisvinantys pasninkai
I?m?ginimuose, sunkumuose esame priversti stoti ? akistat? su tuo, kas i? ties? svarbu. Nes?km?, liga ragina i?spr?sti esminius gyvenimo dalykus. Atmetus tai, kas nereikalinga, lieka giluminiai klausimai: kas mes esame, kur einame, su kuo ir vardan ko esame kelyje?
Gav?nios metas ?ia prasme yra ypatingas laikotarpis, nes kviesdamas mus intensyvesnei maldai, meilei ir pasiaukojimui, jis skatina ugdyti vali?. Klasikinis pavyzdys yra krik??ioni? pasninkas, kuris ragina atsisakyti ne tik maisto, bet visko, kas apsunkina siel?, neleisdamas jai pakilti i? i?didumo, s?km?s tro?kimo, sav?s garbinimo, susireik?minimo. Aukojimasis yra tarsi dvasin? treniruo?i? aik?tel?, kad i?laisvint? mus nuo ?aling? ?pro?i?, i?didaus po?iūrio, neteising? projekt?, kurie mus laiko prisiri?usius prie ?em?s.
Belg? j?zuitas Jean Galot (1919–2008), pabr??ia tai savo sukurtoje maldoje, pra?ydamas Vie?paties pagalbos i?mokyti pasninkauti tro?kimus, malonum? siek?, kalb?jimo būd?, kuris teisia ir skiria.
Tegu mūs? ?irdis pasninkauja:
kad sugeb?t? atsisakyti to, kas j? atitolina
nuo tavo meil?s, Vie?patie, kad ji vienyt?si su tavimi,
i?skirtiniau ir nuo?ird?iau.
Tegu pasninkauja mūs? i?didumas,
visos mūs? pretenzijos, reikalavimai,
padarydami mus nuolankesniais ir pripildydami mus
vienintelio tikslo – tau tarnauti.
Tegu pasninkauja mūs? aistros,
mūs? malonumo alkis,
mūs? turto tro?kulys,
gob?umas, savinimasis ir smurtinis elgesys,
kad mūs? vienintelis tro?kimas būt? ?tikti tau visame kame.
Tegul pasninkauja mūs? savastis,
egocentri?ka, u?kiet?jusi egoist?,
kuri ie?ko tik sau naudos:
kad i?mokt? primir?ti save, pasisl?pti, dovanoti save.
Leisk pasninkauti mūs? lie?uviui,
da?nai per daug susijaudinusiam, skuban?iam atsakyti,
grie?tam teisti, ??eid?ian?iam ar paniekinan?iam:
tegu i?rei?kia tik pagarb? ir g?r?.
Sielos pasninkas,
remiamas mūs? pastang? tobul?ti,
tegul kyla link tav?s kaip laukiama auka,
pelnydama mums tyresn?, gilesn? d?iaugsm?.
(D?/Avvenire)
