Kankin?s seserys kotryniet?s bus skelbiamos palaimintosiomis
Nakt? i? sausio 21 ? 22 d. sovietai u??m? Alen?tain? (dabartin? Ol?tyn?). Tuo metu daug miesto ligonin?s pacient? buvo gele?inkelio stotyje ir lauk? evakuacijos. Su paskutine grupe pacient?, kurie d?l ap?audymo nebegal?jo palikti ligonin?s, liko 20 seser? kotrynie?i?. Visos prisiglaud? rūsyje, ta?iau jas surado ligonin? pl??? rus? kareiviai. Prasid?jo ?iaurus beginkli? ?moni? mu?imas, prievartavimas ir ?udymas. Sesuo Kristupa Klomfass buvo nu?udyta gindamasi nuo i?prievartavimo. T? pa?i? dien? ?uvo ir sesuo Liberija Domnick, buvusi su sergan?iais vaikais, stotyje laukusiais evakuacijos. Vaikai verk? i? bado ir tro?kulio. M?gindama gauti jiems maisto ir vandens, sesuo i??jo ? lauk? ir buvo nu?auta. Ligonin?je likusios seserys Tiburcija Mischke, Mauricija Margenfeld ir Leonija Mueller buvo rus? kareivi? brutaliai sumu?tos ir i?prievartautos, o v?liau ?kalintos ir deportuotos ? SSRS gilum?. Sesuo Leonija Mueller mir? pakeliui ? gulag?. Seserys Mauricija Margenfeld ir Tiburcija Mischke mir? 1945 m. Tulos lageryje.
Rastenburge (dab. Kent?ine) katalikai sudar? ma?um?, tad ?ia dirbo tik dvi seserys kotryniet?s – Sekundina Rautenberg ir Adelgarda Bönigk. Jos teik? ambulatorin? prie?iūr?, rūpinosi vaik? ir jaunimo ugdymu. Kai art?jant soviet? armijai 1945 m. sausio m?nes? prasid?jo evakuacija, seserys nusprend? likti su labiausiai pa?eid?iamais ?mon?mis. Sausio 27 d. ryt? ? Rastenburg? ??eng? soviet? kariuomen?. Seserys buvo sulaikytos ir ?kalintos. Jos buvo mu?amos ir kankinamos. Abi buvo nu?udytos automobilio tempiamos miesto gatv?mis.
Hailsbergo (dab. Varmijos Lidzbarkas) vienuolyne gyveno 25 seserys kotryniet?s, kurios 1945 m. prad?ioje priglaud? daugiau kaip 100 pab?g?li?, daugiausia moter? ir vaik?. Vasario 2 d. Raudonosios armijos kariai vienuolyne ?sireng? laikin? ?tab?. Po vakarien?s girti kareiviai ?m? priekabiauti prie seser?. Kai kurioms pavyko pasisl?pti, trys seserys – Aniceta Skibowska, Gebharda Schroeter ir Sabinella Angrick – m?gino pasiprie?inti prievartavimui ir buvo nu?autos.
1945 m. vasario 15 d. ? Vormdito (Ornetos) miestel? ??eng? Raudonoji armija. Plau?i? lig? klinikoje po evakuacijos dar buvo lik? ma?daug 70 ligoni?, per silpn? b?gti. Su jais liko ir tuberkulioze sirgusios trys seserys kotryniet?s – Bona Pestka, Gunhilda Steffen ir Rolanda Abraham. Ligoniai kartu su seserimis sl?p?si rūsyje. Trys sergan?ios seserys buvo kankinamos, prievartaujamos ir mu?amos. Sesuo Bona mir? 1945 m. gegu??s 1 d., sesuo Gunhilda – gegu??s 30 d., o sesuo Rolanda – bir?elio 25 d.
1945 m. kovo pabaigoje sovietai u??m? Gdansk?, ?m? pl??ti, prievartauti ir ?udyti vietos gyventojus. Mieste tuo metu buvo kotryniet? sesuo Karitina Fahl. ?iauriai rus? kari? sumu?ta ji mir? 1945 m. bir?elio 5 d.
Sesuo Ksavera Rohvedder dirbo Gut?tato (dab. Dobre Miasto) ligonin?je. Sulaukusi karo pabaigos, 1945 m. lapkri?io 27 d. ji keliavo traukiniu vakar? kryptimi su kitais i? Rytprūsi? i?varomais vokie?iais. J? ?iauriai sumu?? ir nu?ud? rus? kareiviai. Sesers kūnas buvo i?mestas i? va?iuojan?io traukinio.
2024 m. kovo 14 d. popie?ius Pranci?kus patvirtino dekret? d?l sesers Kristupos Klomfass ir 14 kit? seser? kankinyst?s. Per Antr?j? pasaulin? kar? ir pokario metais ?uvo arba buvo nu?udytos 102 seser? kotrynie?i? kongregacijos nar?s. Tik?tina, kad dauguma j? mir? kaip kankin?s, ta?iau trūksta konkre?i? ?rodym?, n?ra nei liudinink?, nei dokument?. Nepaprastai kruop?taus darbo d?ka pavyko surinkti med?iag? ?i? penkiolikos seser? beatifikacijai. (jm / Vatican News)
