A?tuntasis eilinis sekmadienis
TIKRASIS LOBIS
Adolfas Gru?as
?Kod?l gi matai krisl? savo brolio akyje, o nepastebi r?sto savojoje?!“ Vie?pats J?zus kalba labai tiksliai: brolio akyje krisl? ?matome“, o r?sto savojoje ?nepastebime“. Ka?kod?l mes esame link? kreipti d?mes? ? ?iaudelius, smulkmenas, ma?us i?kreiptus dalykus, matydami ?e??lius, o ne aki? ?vies?? Labai da?nai ?mon?s su savoti?ku piktybiniu malonumu ie?ko ir i?ry?kina kito silpn?sias vietas, m?gaudamiesi rastais trūkumais, tuo tarsi nor?dami pateisinti savuosius. Tai nesunku paai?kinti: tas, kuris nemyli sav?s, aplink save mato tik blog?, kas n?ra geras sau, tas yra blogas ir kitiems. Palaima ateina tada, kai ?mogus atranda taik? ir ramyb? savo sieloje.
Prad?ios knygoje, skaitydami apie pasaulio sukūrim?, randame ?iuos ?od?ius: ?Dievas ap?velg? visa, k? buvo padar?s, ir i? tikr?j? mat?, kad buvo labai gera“. Biblinis Dievas yra laimingas Dievas, kuris ne vien tik mato g?r?, bet j? skleid?ia, nes Jo ?irdis yra ?viesi, o geras Dievo ?vilgsnis yra tarsi ?ibintas, skleid?iantis ?vies?. Tuo tarpu bloga akis skleid?ia tams?, padaugina ?vilgsn? temdan?ius ?apelius, skleid?ia meil? ?e??liams, ? saul?s ?vies? i?keldama sav?j? r?st?…
?N?ra gero med?io, kuris megzt? blogus vaisius“, – sako savo klausytojams Kristus. Evangelijos moral? yra vaisingumo, ger? vaisi?, ?veikto nevaisingumo, o ne ?sivaizduoto tobulumo etika. Dievui nereikia neturin?i? defekt? med?i?, kurie neturi audros nulau?t?, pauk??i? ar kenk?j? vabzd?i? su?alot? ?ak?. J?zaus po?iūriu geras, tobulas medis – tai tas, kuris, tegu i? pirmo ?vilgsnio ir nedailus, yra sulink?s nuo daugyb?s prisirpusi? vaisi?, i?puosel?t? saul?s. ?ia verta prisiminti tai, k? I?ganytojas kalb?jo apie paskutini?j?, kiekvieno mūs? ?irdies tiesos, dien?. Tada Vie?pats ?velgs ne ? blog?, bet ? g?r?, Jam nerūp?s, ar mūs? rankos ?varios, ar ne. Tada svarbiausias dalykas bus vaisiai, kuriuos atsine?ime, mus atlyd?jusios ?ypsenos ir nu?luostytos a?aros.
?i i?mintis ?ra?yta ir gamtoje. Med?iai auga de?imtis met? ne vien tik tam, kad daugint?si: ??uolui u?tekt? u?auginti gil? kart? per trisde?imt met?, kad būt? i?saugota gyvyb?s t?sa. Vietoje to gili? kiekvien? ruden? pabyra daugyb?, ir nors botanikai sako, kad tai būtina i?saugoti rū?iai, mes nesunkiai galime tame ??velgti vaisi?, s?kl? ?vaistymo, derliaus pertekliaus spektakl?, kuris yra kur kas daugiau nei tik siekis daugintis. Tai gyvyb?, tarnaujanti gyvybei, dangaus pauk??iams, alkaniems vabzd?iams, ?mon?ms, motinai ?emei. ?ia sutampa fizin?s ir dvasin?s tikrov?s d?sniai.
Lygiai taip pat ir ?mogus, nor?damas i?laikyti dvasin? gyvyb? ir ?irdies ramyb?, privalo i?mokti duoti kitiems, dalytis tuo, k? kilnaus ir gero turi savyje. Toks yra gyvenimo d?snis: vyras ir ?mona rūpinasi vienas kitu, t?vai suteikia gyvenim? vaikams, vaikai globoja senus t?vus, seni ?mon?s dalijasi savo patirtimi… J?zus tai nusako tokiais ?od?iais: ?Geras ?mogus i? gero savo ?irdies lobyno ima gera“. Tai lobynas, kuris did?ja, j? dalijant…
