Antrasis gav?nios sekmadienis
Anuo metu J?zus pasi?m? Petr?, Jon? ir Jokūb? ir u?kop? ? kaln? melstis. Besimeld?iant jo veido i?vaizda pasikeit?, o drabu?iai pasidar? skais?iai balti. Ir ?tai pasirod? du vyrai, kurie kalb?josi su juo. Tai buvo Moz? ir Elijas. Jie pasirod? ?lov?je ir kalb?jo apie J?zaus i??jim?, būsiant? Jeruzal?je. Petr? ir jo draugus ap?m? miegas. I?bud? jie pamat? jo spindes? ir stovin?ius ?alia jo du vyrus. ?iems tolstant, Petras kreip?si ? J?z?: ?Mokytojau, gera mums ?ia būti! Padarykime tris palapines: vien? tau, kit? Mozei ir tre?i? Elijui.“ Jis nesi?inojo, k? kalb?s. Jam tai besakant, u??jo debesis ir u?deng? juos. Jiems panyrant ? debes?, mokiniai nusigando. O i? debesies aid?jo balsas: ??itas mano i?rinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskamb?jus, J?zus liko vienas. O jie tyl?jo ir tomis dienomis niekam nesak? apie savo reg?jim?. (Lk 9, 28b–36)
DIEVO GRO?IS
Pra?jus ma?daug a?tuonioms dienoms po to, kai paskelb? apie savo kan?i?, J?zus pasiima su savimi tris apa?talus ir kopia ? kaln? melstis.
Tikriausiai kiekvienam anks?iau ar v?liau kilo klausimas: kod?l būtent ?ie trys apa?talai? Kod?l J?zus su savimi pasi?m? tik Petr?, Jon? ir Jokūb?? Ar jie buvo i?skirtiniai ir tobuli? Prie?ingai. J?zus, kuris k? tik paskelb? savo gyvenimo pabaig?, pasiima su savimi labiausiai mai?taujan?ius apa?talus.
Kalno vir?ūn?je viskas i? esm?s klost?si gerai, kol J?zus neprad?jo melstis.
Lukas ra?o: ?Besimeld?iant Jo veido i?vaizda pasikeit?, o drabu?iai pasidar? skais?iai balti“. Tokiais savo baltumu akinan?iais drabu?iais mes dar sutiksime d?vin?ius du vyrus, kurie Velyk? ryt? pasitiks moteris prie tu??io J?zaus kapo. Tuo tarpu ?ia, ant Taboro kalno, ?alia J?zaus pasirodo du vyrai: Moz? ir Elijas. J? mirt? gaubia paslaptis (pirmojo kapas taip ir nebuvo rastas, o antrasis buvo paimtas ? dang? ugnies ve?imu). Moz? simbolizuoja ?statym?, Elijas – prana?us. Tai du kertiniai akmenys, kuriais r?m?si visas Dievo tautos tik?jimas.
?Mokytojau, gera mums ?ia būti! Padarykime tris palapines: vien? tau, kit? Mozei ir tre?i? Elijui“, – prabyla Petras. Jis dar kart? atlieka ??tono vaidmen?, nor?damas, kad J?zus apsireik?t?, kaip laukiamas Mesijas. Varg?as Petras: net ir ?? kart? jam pavyko sugriauti sukurt? atmosfer?. Jis i? ties? prabilo netinkamu laiku netinkamoje vietoje.
Taip, Petr? ?avi matomas reginys, jis trok?ta juo m?gautis ir nenori gr??ti ? kasdienio gyvenimo rūpes?ius… Daugeliui krik??ioni? patinka raminantis, suteikiantis tikrum? Dievas. Tada tik?jimas suvokiamas, kaip saugus stogas, po kuriuo galima prisiglausti, deja, tuo ne?manoma i?semti visos tik?jimo prasm?s.
Atsimainymas mums kalba apie gro??. Dievas ten pasirod? visu savo gundan?iu gro?iu, nes būtent artumoje Dievas atskleid?ia savo Veid?.
Esu ?sitikin?s, kad visa, kas gra?u, mums kalba apie Diev?, tod?l ? savo kasdienyb? privalome susigr??inti gro?io pojūt?. Gro?is veda mus prie Dievo. ?mon?s, ?velgdami ? mus, irgi tur?t? suprasti, kad tik?ti yra gra?u. Mes tikime, nes mus traukia Kristaus gro?is.
Kiekvienas mūs? turi savo ?kaln?“ – akimirk?, kai bent trumpam prisiliet?me prie dangaus, patyr?me Dievo gro??. Tai ?atsivertimo“ momentas, kai suvokiame, kad verta gyventi, verta tik?ti. Tegul tai tik akimirkos, bet mums reikia j?, t? stabtel?jim?, norint rasti j?g? ir dr?sos pasitikti kasdienius nuopuolius.
?iame Evangelijos epizode bandoma atsakyti ? klausim?, kas i? tikr?j? daro ?mog? laiming? gyvenime. Juk atsimainymas – tai matymas dalyk?, kuriuos galima suvokti tik ?irdimi. ?Palaiminti tyra?ird?iai, nes jie reg?s Diev?“, – patvirtina J?zus. Turintiems tyr? ?ird? viskas yra tyra, ir jie mato Diev? visame kame, netgi skausme ir mirtyje…
Mums neai?ku, kaip J?zus gal?jo pakeisti savo i?vaizd?? Pakeisti savo veid?, būti ?viesus kaip saul?, tur?ti baltus kaip ?viesa drabu?ius? Negalite suprasti ?i? dalyk?, jei bent kart? gyvenime nesate ?simyl?j?. Ar kada nors mat?te ?simyl?jusio jaunuolio veid?? Kūdikio, paguldyto ant motinos rank?, veid?? Moters akis, kai ji pamato gimus? savo vaik?? Meil? pakei?ia ?vilgsn?, kei?ia mūs? po?iūr? ? tikrov?…
Jonas pasakys, kad ?Dievas yra meil?“, t. y. tik tie, kurie moka atsiverti ir patirti meil?, gali suprasti Diev?. Dievo dalykai suprantami mylint. Tie, kurie nemoka atverti savo ?ird?i?, gali tur?ti Dievo s?vok?, bet Jo nejausti.
Turime v?l prad?ti nuo gro?io, nuo Dievo gro?io. Ko gero, pasakodami apie tik?jim?, praradome gro?io pojūt?, taip krik??ionyb? paversdami liūdna patirtimi. Tuo tarpu Evangelija mums sako, kad tik?jimas gali būti gra?us. Tiek trys apa?talai Taboro vir?ūn?je, tiek mes nesame tokie, kokie manome es?, tod?l mums reikia kitaip pa?velgti ? tikrov?.
Mes esame ypatingi, mūs? tikroji prigimtis visai kitokia, negu ?sivaizdavome. Problema tik, kad mes to ne?inome. Atsimainymas – tai veidrodis, kuriame atsispindi, kokie gal?tume būti, jei priimtume mums duot? ?od?. Esame sukurti skristi auk?tai, bet pasitenkiname tuo, kad tik sk?stame. Vienintelis klausimas, kur? reikia u?duoti sau, yra ?is: J?zus prisik?l?, tad kur galime j? sutikti? Mes J? pamatysime savo gyvenime dabar, trumpai tariant, savo Galil?joje. Reikia tik apsidairyti aplinkui ir atrasti Dievo gro??…
Adolfas Gru?as
