Penktasis eilinis sekmadienis
D?L TAVO ?OD?IO
Mons. A. Gru?as
Po prisistatymo Nazareto sinagogoje, kai J?zus ?vardino save, kaip laukt?j? Mesij?, Jis keliauja ? Kafarnaum? ir pradeda darbuotis Galil?joje, prie Genezareto e?ero. Iki ?iol Jis veik? vienas, dabar ? scen? ??engia mokini? grup?.
?ia Evangelija kalba apie prad?i?. Mums visiems reikia prisiminti savo prad?i?. Net ir meil?s istorijoje kartais gera prisiminti, kaip ir nuo ko viskas prasid?jo.
Susitikimas su Simonu ?vyksta darbo aplinkoje, nes Vie?pats visada pas mus ateina ten, kur paprastai praleid?iame savo gyvenim?…
Esame prie Genezareto e?ero, did?iausio Izraelio vandens telkinio. Tur?jo būti v?lyvas rytas, valtys i?trauktos ant kranto, ?vejai jau seniai gr???… Simonas ir Andriejus plauna tinklus. Netoli j? pakrant?je stovi Nazarietis, kalbantis nedidelei miniai. Entuziastas, kalbantis apie Diev?, vienas i? daugelio egzaltuot? ?moni?, pardavin?jan?i? svajones… ?vej? nuotaika bloga, naktis buvo bevais?… Tuo nusivylimo ir kart?lio metu Mokytojas ir at?jo ? pirm?j? apa?tal? gyvenim?.
Pamat?s prie kranto dvi valtis, J?zus ?lipa ? vien? j?, priklausan?i? Simonui, ir pra?o j? atsistumti ?iek tiek toliau nuo kranto. Simonas ir kiti pajunta, kaip jiems dau?osi ?irdis. K? daryti? Ateina metas, kai reikia priimti sprendim?. Vidurio kelio n?ra. Tam tikru momentu reikia rizikuoti, i?dr?sti. J?zaus pasiūlymai visada priver?ia rizikuoti, eiti ten, kur niekada neman?me gal? nueiti. J?zus mato mūs? būkl? ir ? j? ??engia: ?Jis ?lipo ? valt?“.
Simonas yra ?vejys, o ne filosofas. Jis konkretus, nemokytas, jo rankos sugrubusios nuo sunkaus darbo. J?zus s?di ir moko mini? i? jo valties. Simonas klaus?si ir galbūt viduje ?ypsojosi: ??prasti religing? ?moni? pasakojimai, gra?ūs ir nenaudingi ?od?iai. Pamokslas gal ir gra?us, bet gyvenimas yra visai kas kita“…
Dievo Sūnus kalba ne nuo ?ventyklos pakylos, bet i? Galil?jos ?vejo valties. Jis yra ne ?eimininkas, o sve?ias. ?ia, e?ero pakrant?je, kiekvienas gali i?girsti Jo ?od?, pa?inti J? ir susitikti su Juo.
?vejai jau buvo baig? savo ?pamain?“, be to, diena nebuvo pats geriausias metas ?vejoti, juo labiau po nakties, kai jie nieko nesugavo, tod?l J?zaus ?od?iai: ?Irkis ? gilum? ir i?meskite tinklus valksmui“, ma?? ma?iausiai buvo netik?ti. Simonas atkreip? J?zaus d?mes?, kad jie vargo vis? nakt? ir nieko nesugavo. ?mogi?kai vertinant J?zaus paliepimas buvo absurdi?kas. Jis pra?o ?vej? atid?ti ? ?al? visas savo amato ?inias. Tuo nuostabiau, kad Simonas patiki J?zaus ?od?iais. Kas ver?ia Simon? pasitik?ti? Matyt tai, k? J?zus skelb?, paliet? Simono ?ird?, jei jis galiausiai pasitiki to keisto prana?o ?od?iu: ?Bet d?l tavo ?od?io“. Nuostabus yra ?is Simono ?bet“. Tai yra sav?s atsisakymo ir tik?jimo ?bet“. Krik??ionis yra tas, kuris veikia ?pagal Dievo ?od?“. Jis tiki ne savo nuolatin?mis nes?km?mis, bet Dievu, kuris kiekvien? ryt? liepia jam atsibusti ir bandyti v?l i? naujo. Vienintelis tikras dalykas yra tas, kad i? naujo u?met?s tinklus, Simonas sugavo nereg?t? laimik?. ?vyksta stebuklas, tinklai pilni ?uv?.
Stebuklas niekada nebūna akivaizdus, jis susij?s su mūs? ?vilgsniu. Būtent mūs? akys gali suvokti nepaprastus Dievo ?enklus. Simonas tame nuostabios ?vejon?s ?enkle ??velg? Dievo buvim?.
Jis atsiklaupia ant keli?: ?Pasitrauk nuo man?s, Vie?patie, nes a? – nusid?j?lis!“ Tai klasikin? ? Diev? besikreipian?io ?mogaus reakcija, kuri? da?nai girdi kunigai, siūlydami kam nors atlikti kok? nors patarnavim? Ba?ny?ioje: ?A? negaliu, nesugebu, nesu tam pasiruo??s“. Ba?ny?ia yra trapumo patirtis, ta?iau Vie?pats, matydamas mumyse mūs? pa?i? ribotumo suvokim?, ?ino, kad esame pasireng? prad?ti atsivertimo kelion?. Simonas nesijau?ia vertas, nes giliai ?irdyje bijo būti laimingas. Laim? yra gal?jime pasirinkti. K? gi, turbūt visada tur?sime tūkstant? prie?as?i? nebūti laimingi…
Mes savyje ne?iojam?s siaubing? mint?, kad d?l to, jog esame nusid?j?liai, esame toli nuo Dievo, kadangi blogis mus tolina nuo Dievo. Manome, kad Dievas prie mūs? prieina tik tada, kai esame jo verti. Taip man? ir Simonas. Laimei, Vie?pats, regis, mano kitaip. Kita vertus, jei taip nebūt?, argi Evangelija gal?t? vadintis ?ger?ja naujiena?“
J?zus kreipiasi ? Simon?: ?Nebijok“, tai yra: ??velk ? ateit?“. Dievas myli nusid?j?l?, o ne nuod?m?. Nuod?m? lieka, bet ji negali būti prie?astimi nusigr??ti nuo Dievo, tod?l J?zus perkelia Simon? ? visi?kai kit? plotm?: ?Nuo ?iol jau ?mones ?vejosi“. Simono misija bus gaudyti ?gyvus ?mones“. Jis juos gaudys, kad atgaivint?, tur?s daryti tai, k? J?zus dar? su juo, parodyti ?mon?ms, kad jie sukurti kitokiam gyvenimui.
Didysis stebuklas yra ne ?uvies pripildytos valtys, o tai, kad J?zus patik?jo mums Evangelij?. ?inoma, tai baugina. Vie?pats j? patiki mums, Jis tiki mumis. Mes irgi, jei kaip Simonas, su skausmu ?velgiame ? tu??ius savo nes?kmi? tinklus, pasitik?kime Jo ?od?iu. Net jei kartais atrodyt?, kad Evangelijos reikalavimai nepakeliami, pabandykime kartu su Simonu pasakyti: ?D?l tavo ?od?io u?mesiu tinklus“…
