Savait? Lietuvoje. Spaudos ap?valga (sausio 26 d.)
?Vie?pats tave taip pat parblok? ant ?em?s, reik?s atsigulti, ?auktis ?vent?j? pagalbos, kad taptum nauju ?mogumi. Jeigu Sauli? parblo?k? ant dulk?to vie?kelio, tai tau paties? i?siurbliuot? ?var? kilim?, kad dar labiau priart?tum prie Aukos altoriaus. Juk Vie?pats Ananijui taip pat pasak? apie Sauli?: ?A? jam parodysiu, kiek daug jam teks i?kent?ti d?l mano vardo“ (Apd 9, 16). Kunigyst? yra ne tiek i?auk?tinimas, kiek taip pat ir viso gyvenimo pasi?ventimas ir net auka.“
Tel?i? vyskupas taip pat pabr???, kad per diakonato ?ventimus prisiimta tarnavimo misija, i?lieka pamatin? ir kunigyst?je. ?Tav?s lauks ligoniai, kuriems teiksi Ligoni? patepim?. Tav?s lauks neramios ?irdies ?mon?s, nor?dami per i?pa?int? atsikratyti savo nuod?mi?. Tav?s lauks alkstantys ir trok?tantys Eucharistijos, kad teiktum jiems gyvenimo duon?“.
Kunig? Zenon? Turausk?, ?ventim? dien? gavus? ir paskyrim? t?sti savo tarnyst? Palangos ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? parapijoje, sveikino gausiai susirinkusi tikin?i?j? bendruomen?, Kauno arkivyskupas K?stutis K?valas, daug kunig? ir seminarist?.
Krik??ioni? vienyb?s savait?s proga Bernardinai.lt skelbia br. Jokūbo Marijos Go?tauto OP straipsn? ?Ekumeninio dialogo principas – meil?s dialogas”.
?Vis? pirma būtina pabr??ti, kad toks dialogas turi būti ?iek tiek asmeninio pobūd?io. Juk dialoge dalyvauja konkretūs ?mon?s, o ne id?jos ar sistemos. Sistem? konfrontacija pati savaime n?ra dialogas mūs? apibr??ta prasme. Dialogas visada yra tarpasmeninis ?moni? susitikimas su viskuo, kas jie yra ir kam jie atstovauja savo gyvybin?je aplinkoje, kuri ?iuo atveju yra krik??ioni? bendruomen?, kuriai jie priklauso, tik?jimas.
Mano esminis po?iūris ? ?? brol? krik??ion?, su kuriuo noriu u?megzti dialog?, bus atvirumas ir pri?mimas. Stoviu prie?ais j? ne pirmiausia tam, kad su juo kalb??iau, dary?iau jam gera, informuo?iau ar pamoky?iau. A? atsiveriu, atkreipiu d?mes?, u?leid?iu jam viet?, noriu atpa?inti jo originalum?. Tai, kas jis yra kaip asmuo savo religiniu ?sipareigojimu, kam jis atstovauja, ar nori atstovauti bendruomenei, kurios narys jis yra, man yra pirmoji vertyb?. ?is brolis man yra sl?pinys d?l to, koks jis yra kaip ?mogus ir kaip krik??ionis. Kadangi noriu ??engti ? ?io sl?pinio pa?inim?, ruo?iuosi tam, nusiteikiu tam, kad gal??iau galvoti tik apie kit?“, – ra?o br. Jokūbas Marija Go?tautas OP, kviesdamas eiti broli? krik??ioni? geresnio pa?inimo keliu ir taip atskleisti vis nauj? krik??ioni?kosios tikrov?s aspekt?.
Vilkavi?kio vyskupija informuoja apie sausio 18 dien? Prien? Kristaus Apsirei?kimo parapijos namuose ?vykus? dekanat? savanori? ir ?eim? susitikim? kūno teologijos klausimais su misioniere sese Marta Gedminaite.
?Esame sukurti skirtingi, tam kad per skirtingum? atsivert? mūs? ribotumas, kuris pats savaime n?ra trūkumas. Ribotumas yra atsiv?rimas kitam, skatinimas santykiui. Mes esame sukurti santykiui, kad vienas kit? papildytume. Pilnatv? ateina per santyk? su kitu ?mogumi. Kitoni?kumas skatina kontempliuoti kito asmens skirtumus, juos priimti ir net ?av?tis. Vyras ir moteris yra lygiaver?iai. N? vienas nesukurtas valdyti kito ar būti vir?esniu. Tai tik ma?a dalis to, k? susitikimo metu kalb?jo sesuo Marta. Ji taip u?deg? vis? susirinkusi? ?irdis, kad kilo didelis tro?kimas, tokius susitikimus t?sti ir toliau“, – ra?oma prane?ime apie Vilkavi?kio vyskupijos ?eimos centro surengt? susitikim?.
Sausio 22 d. Vilniaus ?v. Kazimiero ba?ny?ioje ?vyko ?ymaus Lietuvos vargonininko prof. Leopoldo Digrio laidotuvi? Mi?ios. Jas aukoj?s arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ homilijoje primin?, kad 1991 m. profesorius Digrys, bendradarbiaudamas su tuometiniu j?zuit? provincijolu t. Jonu Boruta SJ, prad?jo iki ?iol gyvuojan?i? tradicij? ?v. Kazimiero ba?ny?ioje rengti ?Religin?s muzikos ir susikaupimo pusvaland?ius“.
?Maestro kalb?jo apie tyl?, kurioje muzika gimsta ir atsitraukia. Bet muzika suskamba ir erdv?je. ?i?, ?v. Kazimiero ba?ny?ios erdv?, jis ypa? vertino ir brangino, g?r?josi joje skamban?iu ir palengva ?i?tirpstan?iu“ vargon? gaudimu. Vargonai, u? kuri? atsiradim? ir skambes? esame jam d?kingi – tarsi palikimas ir kartu palink?jimas: kad toliau skamb?t? siedami klausytoj? sielas su gro?io ir g?rio pasauliu.
Biblijoje ne kart? skatinama ?lovinti ir garbinti Diev? muzika. Psalmininkas kvie?ia: ??lovinkite Vie?pat? gaudūs trimitai, ?lovinkit, arfos ir kankliai“ (Ps 150, 3). O apa?talas Paulius ragina: ?Kalb?kit?s psalmi?, himn? bei dvasini? giesmi? ?od?iais, giedokite ir ?lovinkite savo ?irdyse Vie?pat? “ (Ef 5, 19). Meistri?kai atliekama muzika sakralioje ba?ny?ios erdv?je ne tik kelia estetin? pasig?r?jim?, bet ir skatina ram? susim?stym? bei Dievo ?lovinim?. Ba?ny?ia n?ra paprasta koncert? sal?. Net jei muzika skamba ?alia liturgijos, ji ?gauna tam tikr? dvasin? pobūd? ir gali artinti prie Dievo, i? kurio visa kyla. O vargon? didyb? ir sud?tingumas primena paties Dievo didingum?. J? geb?jimas skleisti daugyb? gars? – tarsi did?iulio orkestro – atspindi kūrinijos ?vairov?, turtingum?, pakyl?ja protus ir ?irdis link dievi?kumo“, – maestro Leopoldo Digrio laidotuvi? mi?i? homilijoje primin? arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ.
Pareng? Giedrius Tama?evi?ius
