Prie? 30 met? atrast? J?zaus Krik?to viet? ?enklina naujos ba?ny?ios
Radimo data – 1995 metai – ne vienam gali sukelti nuostab? ir klausim?: kaip tai ?manoma? Kaip ?manoma, kad apie ?i? viet?, kur ?v. Jonas Krik?tytojas i?tar? savo garsi?j? fraz? – ?A? krik?tiju vandeniu. O tarp jūs? stovi tas, kurio jūs nepa??state, kuris po man?s ateis, – jam a? nevertas atri?ti kurpi? dir?elio, [...] ir kuris krik?tys ?vent?j? Dvasia“ (Jn 1, 26–27. 33) – su?inota taip neseniai, XX am?iaus pabaigoje? Daugyb? kit? su Vie?paties gyvenimu susijusi? viet? yra puikiai ?inomos, kiekvienas j? centimetras i?tyrin?tas ir nugludintas piligrim? bat?, ?am?intas memorialini? ba?ny?i?, kuri? pamatai pakloti ar sienos pastatytos dar pirmajame tūkstantmetyje. Kod?l J?zaus krik?to vietos iki tol nebuvo tarp j?? Atsakymas glūdi be galo senoje ir tuo pat metu mūs? laik? istorijoje.
Kaip yra pasakoj?s archeologas M. Piccirillo OFM, beveik ?imt? met? kone jokiam tyrin?tojui nebuvo pavyk? pasiekti ir i?samiai ap?iūr?ti J?zaus Krik?to prie Jordano vietos, kuri ?iandien, kartu su aplinkui esan?ia teritorija, 2015 metais buvo ?traukta ? UNESCO pasaulio kultūros paveldo s?ra??. Tai l?m? ten gyvenusi? beduin? gen?i? nuostatos, o v?liau – karas ir nesantaika tarp Izraelio ir Jordanijos. Jordano up? tapo natūralia jas skirian?ia siena, jos prieigos paskelbtos draud?iama karine zona ir daug kur u?minuotos.
XX am?iaus paskutiniajame de?imtmetyje M. Piccirillo OFM kreip?si ? Jordanijos princ? Ghazi, tuo metu atsaking? u? kultūros reikalus. I? vien? 1944 met? u?ra?? pranci?konas, jau gerai ?inomas archeologas, de?imtme?ius gyven?s ?ventojoje ?em?je ir tyrin?j?s jos paveld?, ?inojo apie senus griuv?sius tam tikroje vietoje prie Jordano up?s. Kad ?ia ka?kas yra, bylojo ir garsusis Madabos ba?ny?ios ?em?lapis-mozaika, sud?liota VI am?iuje ir atrasta XIX am?iaus pabaigoje. Jordanijos princas susidom?jo ?iomis ?iniomis, papra?? kariuomen?s i?minuoti paup?, o tada kartu su t. M. Piccirillo OFM nuvyko iki juos dominan?ios vietos. Jiems po koj?, nubraukus plon? dulki? ir sm?lio sluoksn?, atsiv?r? senos mozaikos. I? jose i?d?liot? simboli? tuoj pat tapo ai?ku, kad tai labai senos ba?ny?ios, nugrimzdusios ? u?mar?t?, liku?iai. Taip prasid?jo ?ios vietos atgimimas.
Vis? pirma i?tyrin?ta vadinamoji prana?o Elijo kalva, nuo kurios, pasak tradicijos, jis paimtas ? dang?. Senos sienos, ?uliniai, vandens kaupyklos, ba?ny?i? liku?iai, ??jimai ? grotas ir uolas liudijo apie daug ?ia gyvenusi? ir besimeldusi? tikin?i?j?, vienuoli?, atsiskyr?li? kart?. Tolesni kasin?jimai netoliese leido atskleisti dar vien? archeologin? atradim? – penki? viena ant kitos pastatyt? ar perstatyt? ba?ny?i? pamatus, ankstyviausi i? kuri? siekia III am?i?. Remiantis I tūkstantme?io vidurio piligrim? paliktais u?ra?ais ir kronikomis ?i vieta identifikuota kaip ?v. Jono Krik?tytojo ba?ny?ia. Itin i?kalbinga viena detal? – atrasti ?emyn, link vandens, ved? laiptai, kaip minima senuose manuskriptuose. Kod?l ?i ba?ny?ia ar ba?ny?ios pastatytos būtent ?ia? Tam, kad pa?enklint? Kristaus Krik?to viet?.
Kod?l vis d?lto ?i ?venta vieta buvo pamir?ta? Atsakymas susideda i? daugelio dalyk?: d?l pers?, v?liau arab? u?kariavim?, kry?iaus ?ygi?, sen? karalys?i? ir imperij? ?lugimo bei nauj? gimimo, regiono galybi? kov?, kurios, kaip mat?me, t?s?si ir XX am?iuje, nestabilumo ir nesaugumo, padariusi? vis? region? neprieinam? piligrimams. Jei piligrimys?i? tradicija ? Jeruzal? visada gyvavo, tai vietoje, kuri Evangelijoje vadinama ?Betanija, anapus Jordano“, apsilankydavo tik beduinai su savo kaimen?mis. Kiti atsakymai, d?l kuri? Mesijo Krik?to vieta buvo pamir?ta – netikslus pa?ios ?Betanijos“ vietov?s identifikavimas, prie to, beje, prisid?jo Origeno klaida ir keliais ?imtais metrais pasislinkusi Jordano up?s, kuri taip pat sumenko, vaga.
2000 metais Jeruzal?s lotyn? patriarchatas sureng? pirm?j? piligrimin? kelion? ? J?zaus Kristaus Krik?to viet?. 2009 metais ?i? viet? aplank? popie?ius Benediktas XVI, kuris palaimino naujai statom? lotyn? ir graik? apeig? melkit? ba?ny?i? pamatinius akmenis. 2014 metais ?ia apsilank? ir popie?ius Pranci?kus, o dabar jo artimiausias bendradarbis kardinolas P. Parolinas vadovaus ?i? ba?ny?i? konsekravimo apeigoms. Jos, priduriama Jeruzal?s lotyn? patriarchato prane?ime, sutampa su ?sidabrine“ – 25 kart? rengiama – patriarchato piligrimine kelione ? ?i? ?vent? viet?. O Jordanijos karalyst? pareng? ?piligriminio kaimelio“ projekt?, kuris j? padarys lengvai ir patogiai pasiekiam?. Jame tur?t? i?kilti de?imt ba?ny?i?, priklausan?i? ?vairioms krik??ioni?koms bendruomen?ms. (RK / Vatican News)
