Kard. P. Parolinas Jordanijoje konsekravo J?zaus Krik?to ba?ny?i?
Kaip pasakojama Artim?j? Ryt? katalik? ?ini? agentūros Abouna prane?imuose, sklyp? katalik? bendruomenei padovanojo Jordanijos karalius. 2009 metais ?i? viet? aplank? popie?ius Benediktas XVI, jis ir palaimino dviej? kataliki?k? ba?ny?i?, lotyn? apeig? ir melkit? apeig?, kertinius akmenis.
Kardinolas P. Parolinas konsekravo jau u?baigt? lotyn? apeig? katalik? ba?ny?i?, kuri priklausys Jeruzal?s lotyn? patriarchato jurisdikcijai.
Svarbu pridurti, kad Jordanijos karalyst? Kristaus krik?to vietoje prie Jordano up?s, kuri 2015 metais ?traukta ? UNESCO pasaulio paveldo s?ra??, pareng? piligriminio kaimelio projekt?. Jame tur?t? i?kilti de?imt ?vairioms Ba?ny?ioms priklausan?i? maldos nam? ir kita infrastruktūra, kaip kad du vienuolynai, vyr? ir moter?, bei sve?i? namai, kurie prisi?liejo prie konsekruotos katalik? Vie?paties Krik?to ba?ny?ios.
?iuose vienuolynuose gyvens ?sikūnijusio ?od?io instituto, Argentinoje gimusios vienuolin?s ?eimos, nariai, vyrai ir moterys, kurie rūpinsis piligrim? pri?mimu, Mi?i? ir kit? apeig? ?ventimu. Tai nema?as ?sipareigojimas, bet galima priminti, jog ?i bendruomen? jau yra susipa?inusi su gyvenimu ?ventojoje ?em?je, su jos vargais ir d?iaugsmais. Prie? kelet? m?nesi? Jeruzal?s lotyn? patriarchas Pierbattista Pizzaballa vadovavo Mi?ioms, kuriose pamin?tas pirmojo ?sikūnijusio ?od?io instituto misionieriaus atvykimo ? Jeruzal? 30 met? sukaktis.
Vie?paties Krik?to ba?ny?ia, kurioje telpa vir? tūkstan?io ?moni?, o kartu su ?ventoriumi – iki dviej? tūkstan?i? asmen?, taip pat tapo viena i? did?iausi? Jeruzal?s lotyn? patriarchato ba?ny?i? ir viena i? didesni? visuose Artimuosiuose Rytuose.
?Ilgai lauk?me ?ios dienos. Penkiolika met? lauk?me ?io i?skirtinio ir gra?aus ?vykio, kurio sulauk?me ?iais metais“, – sausio 10 dienos ryt? i?kilm?s vietoje, prie ba?ny?ios dur?, sak? kardinolas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzal?s lotyn? patriarchas, vis? pirma sveikindamas du i?kiliausius sve?ius – Jordanijos karaliui atstovaujant? princ? Ghazi Ibn Muhammad?, kuris taip pat atsakingas u? karalyst?s religinius bei kultūrinius reikalus ir, galima priminti, prisid?jo prie J?zaus Krik?to vietos atskleidimo 1995 metais, prie jos, buvusios karin?s zonos, kur civiliams buvo draud?iama ??engti, atv?rimo piligrimams ir infrastruktūros vystymo. Kitas svarbus sve?ias – popie?iui Pranci?kui, J?zaus krik?to viet? prie Jordano aplankiusiam 2015 metais, atstovaujantis kardinolas Pietro Parolinas, Popie?iaus valstyb?s sekretorius.
Patriarchas P. Pizzaballa d?kojo visiems, kurie ?vairiais būdais, aukomis, ?iniomis ir ?sipareigojimu, prisid?jo prie Vie?paties Krik?to ba?ny?ios ir piligriminio komplekso atsiradimo. Jis pamin?jo Kristaus Kapo ordino riterio Nadimo Al-Muashero ?eim?, kuri ne vien paaukojo didel? auk?, bet ir rūpinosi skland?ia statyb? eiga. Ba?ny?ia pastatyta i? Tafouhi, gelsvojo Hebrono akmens, o jos vitra?ai ?kv?pti ?artro katedros. Greta ba?ny?ios eina trij? kilometr? ??v. Jono Krik?tytojo takas“, integruotas ? 700 kilometr? ilgio ?Jordanijos tak?“, skirt? i?tvermingiausiems.
Kardinolas P. Pizzaballa primin?, kad Al-Muashero ?eimos ?sipareigojimas kilo i? skaud?ios asmenin?s aplinkyb?s – 2008 metais netoli Kristaus Krik?to archeologinio parko automobilio avarijoje ?uvo jos sūnus Aymanas. Kaip kita proga yra sak?s Kristaus Kapo ordino narys, jis pajaut? tro?kim? gedului suteikti maldos, atminimo ir vilties pavidal?, o Kristaus Krik?to ba?ny?ios projektas jam tapo Apvaizdos ?enklu. Kardinolas d?kojo kitiems geradariams – Jordanijos karali?kajai ?eimai, Vengrijos valstybei, kataliki?koms ?alpos asociacijoms ir pavieniams aukotojams, Dievi?kojo ?od?io Instituto nariams. Patriarchas primin?, kad Kristaus Krik?to ba?ny?ios konsekracija sutampa su 25-osiomis viso Patriarchato piligrimyst?s ? ?i? viet? metin?mis ir su 2025 met? Jubiliejumi. Jis link?jo, kad piligrimai gausiai lankyt? nauj?j? ba?ny?i?, vien? i? jubiliejini? patriarchato ba?ny?i?, ir ?ia gaut? daug dvasini? vaisi?, kaip tie, kurie, galima pridurti, kadaise ?ioje vietoje ie?kojo ?v. Jono Krik?tytojo, jo paties ?od?iais, rengusio keli? ?didesniam u? j?“.
Po ??angin?s kalbos kardinolas P. Parolinas vadovavo konsekracijos apeigoms. Jis pa?ventintu aliejumi patep? altori?, ? kur? buvo sud?tos ?v. Jono Pauliaus II, pirmojo ?i? viet? 2000 metais aplankiusio popie?iaus, ir 2024 met? spal? Romoje kanonizuot? Damasko kankini?, ispan? pranci?kon? ir pasaulie?i? maronit?, relikvijos. (RK / Vatican News)
