杏MAP导航

Viena i? Jubiliejini? met? kataliki?k? ?akcij?“ – piligrimyst?. Tikintieji, vilties piligrimai, gali gauti ?ventojo T?vo suteiktus jubiliejinius atlaidus, jei leid?iasi ? malding? piligrimin? kelion?. ?I?siruo?imas ? kelion? būdingas ?mogui, einan?iam ie?koti gyvenimo prasm?s. Piligrimin? kelion? p?s?iomis itin padeda i? naujo atrasti tylos, pastang? ir esmini? dalyk? vert?“, ra?oma bul?je ?Spes non confundit“ (24). Piligrimyst? suteikia galimyb? atsitraukti nuo kasdienyb?s, i?eiti i? rutinos ir susitelkti ties gilesne bendryste su Dievu.

Kiekviena piligrimin? kelion? ypatinga, ta?iau 2025-aisiais Jubiliejiniais metais turime malon? ne tik nuvykti ? tam tikr? ?ventov?, bet ir per?engti ?vent?sias duris, kurios yra tarsi patekimo ? Vie?paties gl?b? simbolis. ?Praeiti pro ?iuos vartus – tai lyg ?eiti ? Kristaus gyvenim?, tai yra priimti vis? Kristaus būt? ir ja persiimti. Juk tai ir rei?kia būti krik??ioniu – būti Kristuje, nauju kūriniu, būti naujo dangaus ir naujos ?em?s prana?u, kuris ir yra vilties piligrimyst?s esencija“, – apie ?vent?j? dur? per?engimo reik?m? pasakojo kun. Artūras Kazlauskas.

?iuo metu ? Lietuvos piligrimyst? Romoje u?siregistravo 2000 lietuvi?.

Lietuvoje Jubiliejini? dur? n?ra

Jubiliejin?s durys atvertos ?ventojo Petro bazilikoje, Laterano bazilikoje,  ?ventosios Marijos Did?iosios bazilikoje ir  ?v. Pauliaus u? Mūr? bazilikoje. Tiesa, ne visi tikintieji gal?s nuvykti ? Rom? ir per?engti ?vent?sias duris. Lietuvoje, kaip ir bet kuriame kitame pasaulio mieste, i?skyrus Rom?, ?vent?j? dur? n?ra. Ta?iau galime d?iaugtis net 20 Jubiliejini? ?ventovi?. Kiekvienoje i? j? galime ?v?sti Jubiliejinius 2025-uosius metus ir gauti atlaidus.

Verta atkreipti d?mes?, kad Lietuvoje esan?i? jubiliejini? ?ventovi? s?ra?as pasipild? dar viena ?ventove – Trak? ?v?. Mergel?s Marijos apsilankymo bazilika.

Lietuvos vyskup? konferencija patvirtino 20 ?ventovi?, kurioms 2025 metais suteikiamas Jubiliejin?s ?ventov?s statusas:

1. Vilniaus ?v. vysk. Stanislovo ir ?v. Vladislovo arkikatedra bazilika,
2. Kauno ?v. apa?tal? Petro ir Povilo arkikatedra bazilika,
3. Kai?iadori? Kristaus Atsimainymo katedra,
4. Panev??io Kristaus Karaliaus katedra,
5. ?iauli? ?v. apa?tal? Petro ir Pauliaus katedra,
6. Tel?i? ?v. Antano Paduvie?io katedra,
7. Vilkavi?kio ?v?. Mergel?s Marijos Apsilankymo katedra,
8. Lietuvos kariuomen?s ordinariato pagrindin? ?v. Ignoto ba?ny?ia,
9. Piva?iūn? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ia,
10. Marijampol?s ?v. Arkangelo Mykolo bazilika,
11. Krekenavos ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bazilika,
12. ?iluvos ?v?. Mergel?s Marijos Gimimo bazilika,
13. Kauno Kristaus Prisik?limo bazilika,
14. Vilniaus Dievo Gailestingumo ?ventov?,
15. Au?ros Vart? ?v?. M. Marijos Gailestingumo Motinos koply?ia,
16. Linkuvos ?v?. Mergel?s Marijos ?kaplierin?s ba?ny?ia,
17. Tytuv?n? ?v?. Mergel?s Marijos Angel? Karalien?s ba?ny?ia,
18. ?emai?i? Kalvarijos ?v?. Mergel?s Marijos apsilankymo bazilika,
19. ?eduvos ?v. Kry?iaus Atradimo ba?ny?ia,
20. Trak? ?v?. Mergel?s Marijos Apsilankymo bazilika.

Jubiliejini? met? akcentas – atlaidai

Be ?vent?j? dur? aplankymo, vienas pagrindini? Jubiliejini? met? akcent? yra atlaidai, kuriuos galima gauti ne tik apsilankius Romoje ar kitose ?ventose vietose, kaip, pavyzd?iui, ?ventojoje ?em?je, bet ir i?vardytose Lietuvos ?ventov?se. Kiekviena Lietuvos vyskupija turi ne vien? Jubiliejin? ?ventov?, kuri? durys n?ra ypatingos, ta?iau Lietuvos vyskupai joms suteik? ypating? Jubiliejin?s ?ventov?s status?. Tikintieji raginami neapsiriboti tik ?ventovi? lankymu, bet ir dalyvauti ?v. Mi?iose, atlikti i?pa?int?. Popie?ius Pranci?kus ragina: ?N?ra geresnio būdo pa?inti Diev?, kaip priimti jo siūlom? susitaikinim? (plg. 2 Kor 5, 20), m?gautis jo atleidimu. Tod?l neatsisakykime i?pa?inties, bet i? naujo atraskime ?io gydan?io ir d?iuginan?io sakramento gro??, nuod?mi? atleidimo gro??!“ ?Spes non confundit“, 23.

Apie i?pa?int? kun. Mykolas Sotni?enka sak?: ?I?pa?intis yra asmeni?kas Dievo ir ?mogaus susitikimas ir regimas ?enklas, per kur? Dievas ?mogui suteikia neregim?sias malones. Kartu tai paties Dievo pasirinktas būdas atleisti ?mogaus nuod?mes bei ?kv?pti mus keistis. Dievas gerai pa??sta ?mog? ir ?ino, kad jam reikia konkretaus ?enklo, jog Dievas atleid?ia, neberūstauja, nepyksta ir nesiruo?ia ker?yti. Tuo ap?iuopiamu ?rodymu tampa i?pa?inties pabaigoje per kunig? pasakyti ?od?iai ?Tavo nuod?m?s atleistos, eik ramyb?je“.“

?Kiekvienas ?mogus yra link?s save pateisinti ir nepasteb?ti savo klaid?. Tod?l i?pa?inties metu nuod?mklausys ?velgia ? ?mog? i? ?alies ir pastebi tai, ko pats ?mogus nenori matyti. Jis kvie?ia pa?velgti ? ?irdies gelmes ir s??iningai ?vertinti savo pasirinkimus ir veiksmus. Vis d?lto atpa?inta, i?pa?inta ir atleista nuod?m? nelieka be padarini?“, – t?sia kun. M. Sotni?enka. Popie?iaus bul?je ra?oma, kad i? asmenin?s patirties ?inome, kad nuod?m? ?palieka ?ym?“, ji turi pasekmes, ta?iau ?nuod?m?s liku?ius“ galima pa?alinti per atlaidus.  

Lietuvi? kalboje ?odis ?atlaidai“ turi dvi reik?mes. ?iuo ?od?iu nusakome parapijos ?ventes, tarp kuri? garsiausios vyksta Au?ros Vartuose, Trakuose, ?iluvoje, ?emai?i? Kalvarijose.  Tai yra bendruomen?s ?vent?, kuri gali t?stis vis? savait? ir dar ilgiau. Kit? atlaid? reik?m? nusako Katalik? Ba?ny?ios Katekizmas: tai laikinõsios bausm?s u? nuod?mes, kuri? kalt? jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje. Taigi atlaidai yra maldos forma, kuri? Ba?ny?ia teikia kaip galimyb? pad?ti sau ir kitiems, ypa? mirusiems, ir gauti Dievo malones, kurios gydo nuod?m?s padarinius. Vis d?lto atlaid? pelnymas turi tam tikras s?lygas. Kun. M. Sotni?enka primena: ?Fizinis dalyvavimas atlaiduose parapijose ar vykimas ? Rom? dar negarantuoja atlaid? antr?ja prasme – laikin?j? bausmi? u? i?pa?intas nuod?mes atleidimo. Tam, kad būt? gauti atlaidai, reikia atlikti i?pa?int?, priimti ?ven?iausi?j? Sakrament? ir pasimelsti popie?iaus intencijomis. Dar daugiau – kadangi mano gyvenimas susij?s ne tik su manimi vienu, o su daugeliu ?moni?, visuotiniams atlaidams gauti svarbu atsisakyti prisiri?imo prie bet kokios, net ir lengvos nuod?m?s, nes ji atitolina mane nuo Dievo ir nuo kito ?mogaus“.

Gailestingumo darbai – vilties piligrim? ?enklas

Romoje Jubiliejin?s durys atvertos ne tik ?ventov?se, bet ir ?Rebibbia“ kal?jime. Tokiu gestu popie?ius nor?jo suteikti vilties. ?Pla?iai atverti duris yra gra?us gestas. Ta?iau dar svarbiau yra tai, k? jis rei?kia: ?irdies dur? atidarym?. Atviros ?irdys. Brolyb? jas atveria. U?daros, kietos ?irdys nepadeda gyventi“, - pasakojo popie?ius Pranci?kus.

Jubiliejiniais metais esame kvie?iami tapti ap?iuopiamais vilties ?enklais daugeliui broli? ir seser?, gyvenan?i? sunkiomis s?lygomis. Tod?l atlaidai taip pat siejami su gailestingumo ir atgailos darbais. Tikintieji skatinami da?niau atlikti artimo meil?s ir gailestingumo darbus, i? naujo atrasti gailestingumo darbus kūnui: i?alkus? pavalgydinti, i?tro?kus? pagirdyti, nuog? aprengti, ateiv? priimti, ligon? slaugyti, kalin? aplankyti ir mirus? palaidoti“ (?Misericordiae vultus“, 15), taip pat tegul i? naujo atranda ?gailestingumo darbus sielai: nemokant? pamokyti, abejojan?iam patarti, nuliūdus? paguosti, pikta darant? sudrausti, ??eidimus atleisti, kantriai pak?sti mus skaudinan?ius ?mones, melstis u? gyvus ir mirusius“ (ten pat, 15, 15). 

Lankydami savo brolius bei seseris, kuriems reikia pagalbos ar kurie patiria sunkum?, pavyzd?iui, ligonius, kalinius, vieni?us senelius, ne?galiuosius – pelnysime jubiliejinius atlaidus.

Prie? kone de?imt met? baigdamas Gailestingumo jubiliejinius metus popie?ius Pranci?kus pasteb?jo, kad jubiliejin?s durys u?siveria, ta?iau Dievo Gailestingumas lieka atviras visada. Jubiliejin?s durys, piligrimyst?s ir gailestingumo darbai tegul tampa ne santykio su Dievu prie?astimi, bet pasekme ir mūs? atsaku ? Dievo Gailestingum?. Jis i?tinka ?mog? kaip bes?lygin? meil?, kuri? tik v?liau seka ?mogaus atsakas ir konkretūs jo veiksmai.

Vilniaus arkivyskupija