Antrasis sekmadienis po Kal?d?
KAL?D? DOVANA
Mons. A. Gru?as
?iandien Mi?i? metu skaitom? Evangelijos i?trauka gali būti suprantama kaip tre?ioji J?zaus gimimo istorija. Evangelistas Morkus ? J?zaus gimimo fakt? nekreipia d?mesio: jo Evangelija prasideda nuo suaugusio J?zaus, pasirengusio vykdyti savo misij?. Matas ir Lukas pasakoja apie ?emi?kuosius ?vykius, taip, kaip juos būt? steb?j? visi, kurie buvo ?alia kūdik?lio J?zaus tomis dienomis: su Marija ir Juozapu, piemenimis ir i?min?iais, seneliais Simeonu ir Ona…. Tuo tarpu Jonas, prad?damas evangelin? pasakojim?, faktus pateikia i? kitos perspektyvos, tarsi nor?damas atsakyti ? esmin? klausim?: kas yra ?is Kūdikis, apsuptas tokio susidom?jimo, tokio d?mesio?
Atsakymas slypi pirmajame Evangelijos puslapyje, ?iandien skaitomame garsiajame prologe, kuriame atskleid?iama: ?Prad?ioje buvo ?odis. Tas ?odis buvo pas Diev?, ir ?odis buvo Dievas… Tas ?odis tapo kūnu ir gyveno tarp mūs?… Dievo niekas niekada n?ra mat?s, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, T?vo prieglobstyje esantis, mums j? atskleid?“.
?Jis tapo kūnu“,- rei?kia: ?tapo ?mogumi“. Tas Kūdikis yra konkreti ir ap?iuopiama Dievo, tapusio ?mogumi, meil?s ?mon?ms i?rai?ka.
Kaip stipriai Dievas myl?jo ?monij?, atskleid?ia to Kūdikio gyvenimo t?sinys, ? kur? atid?iau pa?velgus, Kal?dos su visu savo ?velnumu, gra?iomis giesm?mis, ?ypsenomis ir gerais link?jimais yra tik Velyk? prologas. Per Velykas kalbama apie Prisik?lim?, bet jau po to, kai buvo pereita per kan?i? ir kry?i?. ?ia prasme negalima Kal?d? atskirti nuo Velyk?: pirmosios yra būtina antr?j? prielaida, antrosios - planuota pirm?j? pasekm?. Nor?damas parodyti savo meil? ?mon?ms jiems suprantama kalba, Dievas panoro tapti ?mogumi, ir tai yra Kal?dos. ?io ?sikūnijimo tikslas – galimyb? parodyti ?mon?ms savo meil? auk??iausia forma: atiduoti savo gyvyb? u? tuos, kuriuos myli. Taip ateina Velykos…
Pagalvojus apie tai, mintys kyla ? svaiginan?ias auk?tumas: Dievas, Am?inasis, Visagalis, tampa ?mogumi, kad gal?t? mirti. Ne ma?iau stulbina dar vienas i?sirei?kimas. Kalb?damas apie kūnu tapus? ?od?, Jonas priduria: ?Visiems, kurie j? pri?m?, jis dav? gali? tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vard?, kurie ne i? kraujo ir ne i? kūno nor? ir ne i? vyro nor?, bet i? Dievo u?gim?“. Pri?mimas, t. y. tik?jimas ?od?iu, tapusiu ?mogumi, rei?kia kitokio gyvenimo dovan?. ?ia kalbama ne tik apie ?mogi?k?, gyvenim?, kuris rei?kia gimim? i? ?emi?k?j? t?v?. ?i? dovan?, mums sunku net nusakyti. Tai gyvenimas, kuris vyksta kitose erdv?se, kitomis kryptimis; tai dvasinis gyvenimas, sakytume, ?vent?j?, ?inom? ir ne?inom?, gyvenimas. J? mes galime i?gyventi jau ?iame pasaulyje, nors ir su ?io pasaulio ribotumais, o paskui pajausti jo pilnatv? būsimajame pasaulyje. ?io gyvenimo, kaip rodo Evangelija, niekas negali nusipirkti ar rasti pats, nes jis yra tik dovana, kuri? Dievas dovanoja tikintiems Jo Sūn?.
Jei tik mes jo norime, Dievas mums ?? gyvenim? dovanoja, kaip ?emi?kasis t?vas dovanoja gyvenim? savo vaikams. Kitaip tariant, dvasiniu lygmeniu mus sukuria Dievas, ir d?l to Jis mums tampa T?vu. Ne ma?iau svarbu suprasti, kad ?is gimdymas, kitaip nei tas, kuris mus atved? ? pasaul?, vyksta mums dalyvaujant, mūs? valia. Jis n?ra mums primestas, bet mums siūlomas.
Ko gero, neatsitiktinai ir mes per Kal?das dalijame dovanas…
