杏MAP导航

2024 m. gruod?io 12 d. Vilniaus ?v. vyskupo Stanislovo ir ?v. Vladislovo katedroje tikintiesiems buvo atverta Valavi?i? (Karali?koji) koply?ia ir pa?ventintas jos altorius. Apeigoms vadovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Gru?as. Apie ?ios sakralios vietos atgimim? pasikalb?jome su Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaru, koply?ios atnaujinimo glob?ju kun. Moze Mitkevi?iumi.

Vilniaus arkikatedros koply?ios skirtingos ne tik savo puo?yba, pamaldumu, bet ir savo atsiradimo istorijomis. Koks buvo Valavi?i? koply?ios atsiradimo kelias?

?i koply?ia ?rengta 1473 metais Lietuvos Did?iojo kunigaik??io ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailai?io rūpes?iu. Nuo pat prad?i? Karali?k?ja vadinama koply?ia buvo dedikuota ?v?. Mergelei Marijai, ?v. Andriejui ir ?v. Stanislovui ir skirta karali?kosios ?eimos nari? laidojimui. Po koply?ia esan?ioje kriptoje ir buvo palaidotos Kazimiero Jogailai?io ?mona El?bieta Habsburgait?, ?ygimanto Augusto ?mona Barbora Radvilait?. Po koply?ia buvo aptikti 23 ?moni? palaikai. Pirmoji karalai?io Kazimiero palaidojimo vieta irgi buvo būtent ?i koply?ia. Jam tapus ?ventuoju, Lietuvos-Lenkijos valdovas Zigmantas Vaza nusprend? skirti Kazimierui didesn? koply?i? ir ?m?si deryb? su Vilniaus vyskupu Eustachijumi Valavi?iumi d?l koply?i? main?.

Dabartin? ?v. Kazimiero koply?ia kaip tik ir priklaus? Valavi?i? ?eimai. Taip galiausiai Karali?koji koply?ia ?gavo Valavi?i? koply?ios pavadinim?. Joje buvo palaidotas ir pats Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavi?ius. Jo atminimui koply?ios kair?je pus?je ?rengta paminklin? lenta su vyskupo biustu. Koply?ios pagrindiniame altoriuje yra XVII a. ne?inomo autoriaus paveikslas, skirtas Nekaltai Prad?tosios ?v?. Mergel?s Marijos garbei. Paveikslas gars?jo gausiomis malon?mis. Tai liudijo ir buv? sidabriniai aptaisai, kurie paprastai auksakali? i?kaldinami i? ?vairias malones patyrusi? tikin?i?j? suaukot? sidabrini? ar auksini? vot?. Tad koply?ia brangi buvo ne vien Lietuvos valdovams ir ganytojams, bet ir vilnie?iams, besi?aukiantiems Mergel?s Marijos u?tarimo bei pagalbos, pra?antiems fizin?s ir dvasin?s sveikatos.

Kaip gim? mintis atverti ?i? koply?i? ir kokie darbai lauk??

?i koply?ia yra religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas – viena gra?iausi? barokini? koply?i? Vilniuje. Buvo gaila, kad toks gro?is lieka neprieinamas nei tikintiesiems, nei miesto sve?iams. ?inoma, tobulam jos i?puosel?jimui reikalingi i?samūs tyrimai ir kruop?taus restauravimo darbai, o visa tai atsiremia ir ? dideles l??as, ir ? laiko s?naudas. Paman?me, jog minimaliai j? aptvarkius, galbūt, būt? galima imti ir atverti j? tikintiesiems. Tuomet ir prasid?jo visi darbai. Nepakako tik praverti koply?ios vartus; reik?jo galvoti ir apie ap?vietim?, altoriaus ir grind? sutvarkym?. Prie viso to prisid?jo nema?as būrys ?moni?.

Esu labai d?kingas Vilniaus arkivyskupijos dailininkui-ekspertui Vytautui Tracevi?iui; Vilniaus arkivyskupijos Ba?nytinio Paveldo muziejaus direktorei Ritai Pauliukevi?iūtei; to paties muziejaus vyriausiajai restauratorei Indrajai Kubilytei-Bogan; arkikatedros zakristijonui Antanui Kavoliukui, bendruomen?s nariams u? talk? valant koply?i?, bet ypa? u? aukas, kuri? d?ka ir buvo galima atlikti tuos minimalius darbus. Vilniaus arkivyskupijos meno komisija ie?kojo sprendim? kaip atstatyti altori?, kruop??iai rinko ir med?iagas. Neapsieita ir be ?vairi? konsultacij?, esu d?kingas ir Lietuvos ambasadorei prie ?ventojo Sosto Sigitai Maslauskaitei-Ma?ylienei. Galiausiai, ?inoma, visiems arkikatedros kunigams, kuri? vieni ant pastoli?, kiti po jais darbavosi. Nor?josi kuo grei?iau koply?i? atverti, ta?iau tokie darbai greitai nenusidirba. U?trukome metus, bet, a?iū Dievui, pavyko.

Atveriame j? ne tik trok?dami parodyti jos i?orin? gro??, bet ir trok?dami joje melstis. Juk ji ir atsirado pirmiausiai kaip maldos vieta. Visa susij?. Koply?ios freskos, sien? spalva ?ne?a jaukumo ir ?ilumos tokiam i? pa?iūros katedros oficialumui. Barokas su?velnina ry?k? katedros klasicizm?. O i?puosel?tas koply?ios dekoras grei?iausiai paskatins ir i?puosel?tai, ne tokiai oficialiai maldai. Tikiu, kad koply?ioje prigis ir savitas pamaldumas, pritrauksiantis tikin?iuosius.

Be jau min?to ?v?. Mergel?s Marijos garbei skirto paveikslo, koply?ios de?in?je pus?je kabo dar vienas ?spūdingas Pranci?kaus Smuglevi?iaus paveikslas, skirtas ?v. Jonui Nepomukui. Kuo i?kalbingas jums jis?

Ne vien koply?ioje, bet ir pagrindiniame arkikatedros altoriuje yra Pranci?kaus Smuglevi?iaus nutapytas paveikslas. Koply?ioje kabantis vaizduoja Jon? Nepomuk? prie?ais karali? Vaclov? IV. Legenda pasakoja, kad karaliui ?tarin?jant ?mon? nei?tikimybe, buvo i?kviestas jos nuod?mklausys ?v. Jonas Nepomukas. ?iam atsisakius i?duoti karalien?s i?pa?inties paslapt?, ??ird?s karalius ?sak? nustumti kunig? nuo Karolio tilto Prahoje. Būtent tod?l ?v. Nepomukas tapo vis? nuod?mklausi? glob?ju. Jo u?tarimo ?aukiamasi taip pat pra?ant apsaugos nuo potvyni? bei maro.

Kapitulos u?sakymu nutapytas paveikslas originaliai kab?jo kitoje koply?ioje, bet dabar jo nebeperkelsi. Gal tai visai dera prie karali?kosios koply?ios ikonografin?s temos, juk ?is ?ventasis susij?s su valdovais ir su karaliaus rūmais. D?iaugiuosi, kad Lietuvos nacionalinis muziejus perdav? arkikatedrai ir XVIII a. ?v. Nepomuko medin? skulptūr?, kurios, man atrodo, ?i koply?ia ir lauk?. Skulptūra puikiai ?prasmino kampe esan?ios kolonos paskirt?: ?ioje koply?ioje, ?velgdami ? ?v. Jon? Nepomuk?, ras apie k? pagalvoti ir kunigai, ir pasaulie?iai. Gal ka?kas pajus vidin? paraginim? eiti i?pa?inties? O galiausiai, arkikatedra buvo ne kart? nukent?jusi nuo potvyni?, tad galbūt paveikslas ir buvo u?sakytas siekiant melsti ?io ?ventojo u?tarimo. Tuo pa?iu galima pra?yti, kad ma?iau pyk?io prover?i?, it potvyni?, būt? ir mūs? gyvenimuose.

Taigi, koply?ia gra?i ne tik savo i?ore, bet ir istorijomis, kurias pasakoja joje esantys paveikslai. K? liudija ?ios koply?ios atv?rimas?

Kiekviena koply?ia liudija Diev?, Jo meil?, Jo tobulum? ir i? meil?s sukurt? pasaul? bei jo vir?ūn? – ?mog?. ?ioje koply?ioje apie visa tai galima m?styti. Manau, kad besigro?int Dievu, ?mogui kyla noras kurti, ima reik?tis jo pana?umas ? Diev? – nuostab? Kūr?j?. Ne visi esame pa?aukti būti menininkais ir ne visi turime kūrybos gyslel?, bet ?velgiant ? ?ios koply?ios gro?? kyla tro?kimas  saugoti tai, kas yra gra?u. Ir jau tuo prisid?ti prie kūrybos.

Imdamiesi toki? darb? kei?iam?s ir mes patys darom?s truput? gra?esni. Atverdami koply?i?,  atveriame ne tik erdv?, bet ir ?mogaus galimybes keistis. Juk kiekvieno ?irdyje galima atverti ka?k?, kas vest? ? pokalb?, ? dialog?, ? gro??, kas tiesiog pad?t? mums tapti labiau ?mon?mis. ?ios koply?ios atidarymas gal?t? ir liudyti vilting? ?moni? atsiv?rim? Kūr?jui. Senajame Testamente i?tikus trem?iai, miest? griū?iai ar kitoms negandoms,  prana?ai nuolat skelbia Izraelio tautai vilt?, kurios padedama ji ?veikia visus i?m?ginimus, kaskart vis labiau subr?sdama.  Be galo gra?u ir brangu, kad Biblijoje nesibaigia viskas griuv?siais. Griuv?siai n?ra paskutinis ?odis. ?alia griuv?si? visuomet nuskamba ir viltingas Dievo ?atstatysiu“. Ne vien apie mūrus kalbant, bet ir apie taut?, ir apie kiekvieno ?ird?. Vilniuje atgijo dar vienas kampelis, kur? aplank? ?mon?s i?eis bent truput?l? geresni.

D?koju u? pokalb?!

(Aist? Karpyt? / Vatican News)