Tre?iasis advento sekmadienis
K? DARYTI?
Mons. Adolfas Gru?as
Pasakodamas apie Jono Krik?tytojo veikl? evangelistas Lukas kalba apie mini?, muitininkus ir kareivius. Ko gero, ?ios ?moni? kategorijos buvo pasirinktos neatsitiktinai, nes pagal visuomen?je vyravusi? nuomon? jie buvo laikomi nebepataisomais: minia tod?l, kad joje suniveliuojamas ?mogaus individualumas, kareiviai – tod?l, kad neturi savo nuomon?s ir paklūsta tik kito ?sakymams, o muitininkai – nes patys pasirinko kolaboranto ir tautos i?daviko keli?. Ir ?tai tie, ?nepataisomi“ ?mon?s eina pas Jon? ? dykum? ir u?duoda jam klausim?: ?K? mums daryti?“. Apskritai ?? klausim? u?duoda daugelis: ,,K? tur??iau daryti? Duokite man mano problemos sprendim?“. Kartais tai tampa u?sl?ptu būdu papra?yti, kad kas nors i?spr?st? ?mogaus problemas, jam pa?iam ? tai ne?siki?ant.
Jonas Krik?tytojas nepateikia sprendim?, bet kvie?ia pa?velgti ? savo gyvenim?. Atsakymas priklauso nuo to, kas esame, k? turime savyje, kuo gyvename…
Jono ?od?iai yra nuginkluojan?iai aktualūs. Anot jo, reikia prad?ti nuo paprast? dalyk?: dalytis maistu ir drabu?iais (patarimas miniai), s??iningai apskai?iuoti mokes?ius (nurodymas muitininkams), atlikti savo pareig?, nesinaudojant j?ga (pamokymas kareiviams).
Visuomet yra ?moni?, galvojan?i?, jog poky?iai ne?manomi. Jie yra ?sitikin?, kad tam tikros j? gyvenimo situacijos yra kliūtis keistis: ?Su ?iuo mano darbu tai ne?manoma“… ?Kai ?i situacija pasikeis, mes apie tai pakalb?sime“ ?Jei bū?iau jaunesnis, galbūt“… I? ties? atsivertimas gali ir turi ?vykti ?prastame gyvenime. Jonas irgi siūlo ne gyvenimo pasikeitim?, bet gyvenim? kei?iantis. Tikri poky?iai gali atsirasti tik kasdienyb?je. Tik Meil? gali padaryti poky?ius ?manomais, tik Meil? gali pilk? gyvenimo monotonij? paversti naujomis galimyb?mis.
Po to, kai Jonas pateikia ?iuos, i? pa?iūros banalius pasiūlymus, galima būt? paklausti: ar tai viskas? Taip, Evangelija yra paprasta. ?Myl?k ir daryk, k? nori“,- pasakyt? ?ventasis Augustinas. Jonas sako t? pat?, nors ir kitais ?od?iais: ?Myl?k duodamas, o ne reikalaudamas, neatimdamas, neskriausdamas ir neprievartaudamas“.
?sivaizduoju, kad t? dien? susirinkusieji nusteb? ?velg? ? Jono veid? ir galvojo: ?Ar tai tikrai viskas?“ Galbūt jie ?sivaizdavo ka?kokius didingus gyvenimo projektus, kaip būna tada, kai sum?stome, jog privalome sau atskleisti egzistencijos prasm?: atsivertimus, kokius nors pastoracinius pasiūlymus…Tuo tarpu ?ia tiesiog kalbama apie kasdienyb?s smulkmenas, ta?iau atliekamas su d?iaugsmu. ?K? tur?tume daryti?",- papras?iausiai, tai, k? jau darome, darykime su didesniu d?iaugsmu, nes krik??ionyb? yra d?iaugsmo ?sikūnijimas. Būtent kasdien?s meil?s gestai, pasl?pti ir tylūs, gali pa?adinti mus i? mieguistos krik??ionyb?s, i? mūs? tu??io ir ne?tikinamo dvasingumo, nes myl?ti - tai rūpintis ?moni? poreikiais. Gyvais mus daro ne ?sakym? laikymasis, bet meil?. Jonas nepra?o atna?? ir deginam?j? auk?, nepra?o kelis kartus papildomai nueiti ? ?ventykl? ir dalyvauti i?kilmingose pamaldose, pats, gyvendamas asketi?k? gyvenim?, nesiūlo ypating? pasnink?, bet pra?o labai ?mogi?k? dalyk?. Jis nepra?o to, k? vis dar siūlo tam tikras ba?nytinis pamaldumas: liturgij?, noven?, pamald?i? pratyb?… I? tikr?j? tai yra tik priemon?s, padedan?ios ?gyti didesn? meil?, kad būt? lengviau dalytis g?ryb?mis, reikalingomis gyvenimui.
Miniai, ?pratusiai manyti, kad santykis su Dievu i?sibaigia ?ventykloje ir keliomis maldomis, Jonas siūlo dalytis, leisti tik?jimui maitinti gyvenim?, kad būt? i?vengta religingumo, kuris sustoja prie ba?ny?ios slenks?io. K? a? turiu, o jūs neturite, tuo su jumis dalijuosi: vien ?ios auksin?s taisykl?s pakakt?, kad pasikeist? ?em?s veidas.
Muitinink?, kurie valstybei sumok?jo tam tikr? sum?, kaip mokest?, o paskui nori j? su pelnu atsiimti, Jonas banaliai pra?o būti s??iningais, nereikalauti daugiau, nei nustatyta, nes godumas yra visos korupcijos ?aknis. Krik?tytojas taip pat nepra?o j? atsisakyti savo profesijos, bet gyventi teisingai. Tai ir viskas. Ir v?l kalbame apie teis?tum?, apie s??iningum? ma?uose dalykuose.
Kareivi?, kurie yra ?prat? naudoti j?g?, Jonas papras?iausiai pra?o, kad jie aroganti?kai nesinaudot? savo vald?ia. Jis nepra?o j? dezertyruoti, nes j? u?duotis - u?tikrinti laisv? ir tvark?, bet tik pra?o atsisakyti smurto ir su niekuo blogai nesielgti.
Jono principas paprastas: pirmiausia ?mon?s. Atsivertimas gimsta i? ma?? poelgi?, tod?l beprasmi?ka svajoti apie ne?tik?tinus heroji?kus pasirinkimus. Jono atsakymas gerai atspindi kasdienyb?s, kurioje esame pa?aukti gyventi, konkretum?. Būti nuo?ird?iam, nepersistengti, dalytis yra kelio ? ?ventum? prad?ia.
?moni? tarpe pradeda kilti klausimas: gal Jonas yra laukiamasis Mesijas? Jis būt? gal?j?s taip pasakyti, ir ?mon?s būt? juo patik?j?, ta?iau jis nelaiko sav?s Mesiju. Luko tekste Jono krik?tas tampa ??anga ? Kristaus krik?t?. Jonas krik?tija ?vandeniu“, ta?iau kitas krik?tas bus ??vent?ja Dvasia ir ugnimi“. Mes, kaip krik??ionys, gimstame vandens krik?te, bet augame ugnyje, ir ?i ugnis turi vard?: J?zus i? Nazareto.
