?ventosios ?eimos sekmadienis
Pagaliau po trij? dien? rado j? ?ventykloje, s?dint? tarp mokytoj?, besiklausant? j? ir juos beklausin?jant?. Visi, kurie j? gird?jo, steb?josi jo i?manymu ir atsakymais. Pamat? j?, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tar?: ?Vaikeli, kam mums taip padarei?! ?tai tavo t?vas ir a? su sielvartu ie?kome tav?s“. O jis atsak?: ?Kam gi man?s ie?kojote? Argi ne?inojote, kad man reikia būti savo T?vo reikaluose?“ Bet jie nesuprato jo ?od?i?. J?zus i?keliavo su jais ir gr??o ? Nazaret?. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laik? visus ?vykius savo ?irdyje. O J?zus augo i?mintimi, metais ir malone Dievo ir ?moni? akyse. (Lk 2, 41–52)
VIE?PATS SU MUMIS, mons. A. Gru?as
Apie ?vent?j? Nazareto ?eim?, jos kasdien? gyvenim? ?inome labai nedaug. J? gaubia tyla, i?skyrus ?? epizod? apie J?zaus pasilikim? ?ventykloje.
J?zaus t?vai kasmet per Velyk? ?ventes keliaudavo ? Jeruzal?. Kiekvienas ?ydas prival?jo aplankyti ?vent?j? miest? bent tris kartus per metus: per Velykas, per Sekmines ir per Palapini? ?vent?. Jei gyveno pernelyg toli nuo Jeruzal?s, – o toks ir buvo Juozapo atvejis, jis su ?eima gal?jo ten vykti tik kart? per metus.
?is epizodas labiau susij?s ne su kronika, istorija, bet su teologija, tik?jimu. Jame kalbama ne tiek apie konkret? ?vyk?, kiek apie ties?. Neatsitiktinai visi ?ios scenos veik?jai yra anonimi?ki. Vienintelis, kurio vardas paminimas, yra J?zus.
?Vaikas J?zus pasiliko Jeruzal?je, bet gimdytojai to nepasteb?jo“… Anks?iau ar v?liau turbūt kiekvienam buvo kil?s ?is klausimas: kaip ?manoma, kad t?vai nepasteb?jo, jog J?zaus n?ra su jais? I? ties? ?ia Lukas pasakoja apie tai, kas nutinka ar tur?t? nutikti kiekvienoje ?eimoje. T?vai ka?kuriuo metu turi mok?ti s?moningai prarasti savo vaik?, tai yra, pripa?inti, kad tas vaikas yra ne j?, o Dievo. Jis turi savo keli?, jis turi eiti ? savo Jeruzal?, kad ir kas nutikt?. ?inoma, tai sukelia skausm?. Marijai ir Juozapui tur?jo būti sunku paleisti J?z?. Sunku paleisti vaik?, leisti jam m?ginti, leisti jam klysti…
Sielvartas, kur? jau?ia Marija ir Juozapas, kai nebegali rasti J?zaus, tur?t? būti mūs? sielvartu, kai esame toli nuo Jo. Kita vertus, esu ?sitikin?s, kad daugelis krik??ioni? sugeba ilgiau nei tris dienas Jo neprisiminti… Marija ir Juozapas keliauja ir suranda J?z? ?ventykloje. Svarbiausia yra ne Vie?paties praradimas i? aki?, bet ?jimas paskui J?, kai suprantame, kad Jo neb?ra ?tarp mūs?“. Mes turime eiti paskui J?, o ne Jis paskui mus.
J?zus ?ventykloje n?ra labai ?velnus savo t?vams. Jis grie?tas, vos ne piktas: ?Argi ne?inojote, kad man reikia būti savo T?vo reikaluose?“. Tai lū?io akimirka: Marija ir Juozapas jau?iasi netek? sūnaus. Atid?iau per?velgus Marijos ir Juozapo istorij? nuo pat prane?imo apie J?zaus gimim?, matome, kad j? nuolat lydi nesupratimas. Drauge tai tampa savoti?ku priekai?tu mums: kod?l apsimetin?jame, kad visk? suprantame? Kod?l mums tur?t? būti ai?kus visas mūs? gyvenimo planas su visomis jo detal?mis? O jei tiesiog leistum?m?s Vie?paties vedami? Kas, jei nustotume nor?ti visk? suprasti ir pasitik?tume Dievu?
Kas ?ino, k? tur?jo galvoti J?zus, matydamas, kad t?vai Jo nesupranta? ?sivaizduoju, kad Jis sau sak?: ?Bet argi jie ne?ino? Juk angelas visk? pasak? labai ai?kiai. Argi jie ne?ino, kad a? esu Mesijas, Dievo sūnus?“…
Ta?iau J?zus pasiliko su t?vais. Jis suprato savo pasiuntinyb?, ta?iau dar netur?jo j?g? tai padaryti: Jis ma?as, Jam reikia laiko. Juozapas ir Marija taip pat suprato, kad J?zus jiems nepriklauso, bet kol kas lieka ?alia Jo, suvokdami, kad vien? dien? Jis i?eis.
J?zus palieka mokytojus ?ventykloje ir eina pas gyvenimo mokytojus: savo t?vus. Ma?daug trisde?imt met? jis mok?si būti ?mogumi, steb?damas Marij? ir Juozap?. Būtent juose Jis pamat? ir i?gyveno palaiminimus: jie buvo tyros ?irdies, klusnūs, taikdariai, gailestingi. J? kalba buvo skaidri ir tiesi: taip, taip; ne, ne. Su savo T?vu Jis kalb?josi i? nam? i?sine?tais ?od?iais, kuriais kreipdavosi ? Juozap?: ?Abba“, t. y. t?veli.
Nuo ?ios akimirkos ?sivyrauja tyla. Pirmuosius trisde?imt J?zaus ?eimos gyvenimo su Marija ir Juozapu met? gaubia tyla, kuri, vis d?lto, atskleid?ia did?iul? J?zaus atne?t? naujov?: tai kasdienyb?s, normalumo tyla. Tūkstan?ius met? ?monija lauk? Mesijo, o k? Jis at?j?s veik? trisde?imt met?? Jis leido laik? namuose…
Toks yra mūs? Dievas. Jo i?gyventa tyla rodo, kad kelias ? ?ventum? eina per mūs? dien? banalyb?. Būtent ?prastas, o ne ?ventinis laikas yra lemiama pasirinkimo vieta. ?ventumas, ? kur? mus kvie?ia Nazareto ?eima, yra ?prasto gyvenimo ?ventumas. Yra vystykl? dvasingumas, gele?ies mistika, turgaus teologija. Ta?iau ?ventojoje ?eimoje yra gelm?, kuri lieka pasl?pta nuo am?inink? aki?, bet kuri? atskleid?ia Lukas, ir tai yra J?zaus ?centri?kumas“ toje ?eimoje. Tai pasl?pto gyvenimo lobis. Nazareto ?eima yra ?venta, nes jos centre yra J?zus.
Koki? viet? savo gyvenime Jam paskyr?me mes?…
