?v?. Mergel? Marija, Dievo Gimdytoja
MARIJA – M?S? VILTIS
Mons. A. Gru?as
Sakome, kad Dievi?kasis Kūdikis, tyliai gul?damas prakart?l?je ant ?ieno, prie sav?s pritraukia ?vairi? luom? ir socialini? sluoksni? ?mones, piemenis ir mokytojus, taip pat ir dang? stebin?ius astrologus. Ta?iau pirmieji, kurie naudojosi Jo dievi?kuoju ?ventumu ir taip d?iaug?si gauta nepaprasta dovana, buvo Jo t?vai. Su jais Kūdikis kuria bendryst? ir santarv? – ?vent?j? Nazareto ?eim?. Ta?iau ?iandien ?vilgsnis ypa? krypsta ? ?sikūnijusio Dievo Motin? Marij?, kuri vien d?l to, kad prad?jo ?sikūnijus? ?od?, nenustojus? būti Dievu, teis?tai vadinama Dievo Motina. Jau jos giminait? Elzbieta taip sutiko ? kaln? kaimel? atvykusi? Marij?: ?U? k? man tai, kad mano Vie?paties Motina aplanko mane?“ Tas, kur? sutikdamas Elzbietos ?s?iose pajud?jo negim?s Jonas Krik?tytojas, i? ties? gal?jo būti tik dievi?kasis ?odis, Dievas. Tod?l mes Marij? ir vadiname am?inojo ir begalinio Dievo, kuris pri?m? kūn?, kad ateit? ir apsigyvent? tarp mūs?, Motina.
Ta?iau dabar, at?iaurios grotos, kurioje ji k? tik pagimd? kūdik?, aplinkoje, Marija pati i?gyvena savo tik?jim? ?sikūnijusiu Vie?pa?iu. Ji puosel?ja vilt?, kad ateityje ji pati ir kiti bus patenkinti, ?inodami, jog Dievas neleid?ia nuvili mūs? lūkes?i?. Be abejo, Marija gerai ?ino, kad jos motinyst? susidurs su daugybe nerimo, sunkum? ir kliū?i?. Jau n??tumo patirtis atne?? jai ne vien? i?ankstin? ?moni? nusistatym?; net gimdymas toje nedraugi?koje buvein?je, kuri? jai teko pasirūpinti, buvo ne k? malonesnis; motinyst?s pareigos ir toliau pareikalaus ne vieno pasiaukojimo ir sunkum?, atne?ian?i? tikrum?, kad ?kalavijas pervers jos siel?“. Vis d?lto Vie?paties Motina moka tik?tis ir laukti, būdama tikra, kad viskas krypsta ? maloni? i?sipildym?, kuris gali patenkinti visus lūkes?ius. Ji pati tai pasak? Elzbietos akivaizdoje: ?Nuo ?iol visos kartos vadins mane palaiminta“.
Ji puikiai ?ino, kad tas, kuris i??jo i? jos ?s?i?, yra Dievo Sūnus, nuo pat prad?i? suman?s prisiimti ?mogaus prigimt?, kaip buvo pa?ad?ta ir i?prana?auta prana??. D?l to ji dar labiau ?sitikinusi savo pa?aukimu ir nesuvar?yta atlieka savo, kaip Motinos misij?. Jos motinyst? yra ypatinga, apimanti vis? ?monij? ir net pat? Diev?!
Kai kas jubiliejini? dur? atidaryme ??velgia Marijos dievi?kosios motinyst?s ?enkl?. I? tikr?j? ?vent?j? dur? atidarymas kvie?ia mus visus pasitik?ti ir tik?tis, o ??jimas per slenkst? yra aliuzija ? susitikim? su gailestinguoju Dievu, kuris neleid?ia nuvilti mūs? lūkes?i?. ?ioje dur? pus?je mus riboja vir? mūs? tvyranti nuod?m? ir i?krypimas, ta?iau, per?eng? ?? slenkst?, susiduriame su Dievo meile, kuri nugali nuod?m? ir kvie?ia mus naujam gyvenimui. ?tai kod?l visi esame kvie?iami nepasiduoti nusivylimui bei nepasitik?jimui. Gimimu kūdikio kūne Dievas per?eng? vartus i? am?inyb?s ? laikinum?. Marija savo ruo?tu leido Dievui ateiti ? mūs? istorij? ir ? mūs? gyvenim?, ir jei Dievas mus lydi ir veda gyvenimo ir i?ganymo keliais, mes negalime prarasti vilties. Jis pats yra mūs? galutinis tikslas ir pagrindinis mūs? elgesio kriterijus.
Mergel? Motina, atskleid?ianti mums ne tik savo dievi?k?j? motinyst?, bet ir savo tyrumo bei nekaltumo tikrov?, pagimd?iusi absoliu?i? Tobulyb? kaip Nekaltai Prad?toji, skatina mus gyvai vil?iai. Kitaip tariant, ji ragina mus gyventi su pasitik?jimu ?velgiant ? ateit?.
Kaip rūpestinga ?od?io Motina, Marija savo motinyst? i?ple?ia ir visiems mums, kurie esame ?vaikai Sūnuje“ d?l krik?to, padariusio mus Kūno, kurio galva yra pats Kristus, nariais. Jei Marija yra Dievo Motina, kaip ji gali nebūti ir mūs? Motina? Jau?iam?s jos padr?sinti ir sustiprinti, ypa? dabar, kai pradedame naujus kalendorinius metus, kuri? dienos visuomet kupinos nenumatyt? ?vyki?, bet drauge ir vilties, kuri pama?u mums tampa tikrumu, kad visuomet būsime su Vie?pa?iu…
