杏MAP导航

2024 met? pabaigoje Ukrainos Graik? Katalik? Ba?ny?ios didysis arkivyskupas kra?to ?ini? agentūrai ?RBC-Ukraina“ dav? i?sam? interviu, kuriame aptar? ?vairius klausimus, susijusius su bendra pla?iosios visuomen?s ir valstyb?s raida.

Pasak S. ?ev?uko, kuris Ukrainos Graik? Katalik? Ba?ny?ios galva i?rinktas prie? keturiolika met?, Ukrainoje valstyb?s ir Ba?ny?ios santykis yra kuriamas dabar. Procesas yra labai dinami?kas, per keliolika met? ?vyko daug poky?i?. Jam pa?iam, primena ukrainietis ganytojas, teko s?d?ti prie diskusij? stalo su Janukovi?iaus administracijos atstovais, v?liau ?vyko Orumo revoliucija, po jos ? vald?i? at?jo prezidentas Poro?enka, j? pakeit? Zelenskis, kurio prezidentavimo metu prasid?jo didelis karas.

Per ?iuos keliolika met?, konstatavo S. ?ev?ukas, jis susidūr? su ?vairiomis nuostatomis tarp valstyb?s ?moni? – nuo visi?ko religinio matmens nesupratimo ar abejingumo iki did?jan?io s?moningumo apie jo svarb?. Tai matoma ir dabartin?s vald?ios, prezidento ir parlamento, po?iūrio raidoje. I? prad?i?, susitikimas su kai kuriais valstyb?s pareigūnais, pasak did?iojo arkivyskupo, jam paliko ?spūd?, kad j? akyse Ba?ny?ia tiesiog neegzistuoja, tarsi nematoma. ?iandien pagarbos  ir d?mesio religiniam gyvenimui yra daugiau, kaip ir s?moningumo, kok? svarb? vaidmen? jis jau atliko ir atliks po karo. Ukrainietis ganytojas pamin?jo kelis pastar?j? met? ?vykius. Orumo revoliucijos metu Ba?ny?i? ir kit? religini? bendruomeni? u?imtos ir aktyviai i?reik?tos nuostatos pad?jo i?saugoti stabilum? ir vienyb?. Pandemijos metu, kai valstyb?s institucijos ir visuomen? buvo labai prie?i?kos, beveik nekomunikavo, Ba?ny?ios atliko svarb? tarpininkavimo vaidmen?. Dabar, karo metu, Ba?ny?ia atlieka nepakei?iam? telkimo, ?moni? r?mimo ir solidarumo misij?.

Tai, pasak S. ?ev?uko, yra jo vadovaujamos Ba?ny?ios socialin? tarnyst? Ukrainos valstybei ir jos ?mon?ms. Pa?velgus ? keli? am?i? istorij?, galima pamatyti, kad ji visada buvo svarbi tautos kūrimo j?ga. Tod?l agresorius jos taip nem?gsta ir neken?ia, tiek praeityje, tiek dabar. Kai carin? Rusijos imperija palaipsniui u?vald? visas Ukrainos teritorijas, vienas i? pirm?j? veiksm? buvo Graik? Katalik? Ba?ny?ios u?gniau?imas. Tai t?s?si ir Soviet? S?jungos laikotarpiu. Taip vyksta ir ?iandien tose Ukrainos teritorijose, kurios v?l buvo okupuotos Rusijos.         

?Taigi, saky?iau, visada buvome tautos ir valstyb?s kūrimo ?altinis. Visada buvome valstyb? kurianti Ba?ny?ia, r?musi nacionalinio i?sivadavimo kov? visais jos etapais. Ta?iau niekada nebuvome valstyb?s Ba?ny?ia“, – sak? S. ?ev?ukas, primin?s, kad jo bendruomen? ?m?si lyderyst?s, su kitomis kra?to religin?mis bendruomen?mis pareng? valstyb?s ir Ba?ny?ios bendradarbiavimo model?, kur? pristat? parlamentui ir prezidentui. Pasak did?iojo arkivyskupo, jis d?iaugiasi, kad pasiūlymas buvo priimtas palankiai, kad pasiūlymo nuostatos pripa?intos svarbiomis Ukrainos pergalei ir tapimui demokratini? Vakar? valstybi? ?eimos nare. Pateiktame modelyje, komentavo didysis arkivyskupas, buvo pabr??ta religijos laisv?s principas. Valstyb? niekam negali nurodyti kaip tik?ti ir koki? Ba?ny?i? lankyti. Antra vertus, pabr??ta valstyb?s teis? saugoti ir ginti save nuo manipuliacij? religijos vardu, tuo pat metu ginant pa?i? religin? erdv? nuo i?orin?s manipuliacijos. Taip, pasak S. ?ev?uko, Ukrainos Ba?ny?i? ir religini? organizacij? taryba vertina nesen? ?statym?, kuris draud?ia ry?ius su valstybe agresore: tai ne religijos laisv?s suvar?ymas, o jos apsaugojimas, vienodai reikalingas visiems – katalikams, protestantams, ortodoksams. Tai jis pabr??? ir savo kelion?se Vakaruose. ?inoma, ?statymas gali būti tobulinimas ir daug kas priklausys nuo to, kaip jis bus taikomas konkre?iais atvejais.

Manipuliavimo ?moni? jausmais ir poreikiais problema, pa?ym?jo ukrainietis ganytojas, aktuali ne vien Ukrainoje, bet ir kitur. Ukrainie?i? diasporos atstovai be u?uolank? pasakoja, kad rusi?kais ar prorusi?kais pinigais yra finansuojamos ir kuriamos paralelin?s ukrainie?i? bendruomen?s, ypa? rusakalbi? tarpe. Pana?iai yra kuriamos ir religin?s bendruomen?s, kurioms vadovauti siun?iami Rusijos Ortodoks? Ba?ny?ios dvasininkai. Po to n?ra reta i?girsti, kad ?ios bendruomen?s kritikuoja savo pa?i? valstyb? arba pasisako u? taik? taip, kaip j? supranta Rusija.   

S. ?ev?ukas atkreip? d?mes? ? dar vien? fakt?. Pabr??damas, kad, suprantama, jam netink? vertinti ortodoks? reikalus, visuotinai ?inomas ir minimas faktas, kad daug ortodoks? Ukrainoje jau?iasi i?duoti Maskvos patriarchato, kurio vadovas apeigose vadinamas ?Mokytoju ir t?vu“. Kaip, klausia jie, jis gali laiminti ir teisinti mūs? ?udym?? ?is jausmas, kad jie buvo i?duoti savo pa?i? Ba?ny?ios, yra pavojinga trauma. Didel? tikimyb?, kad ?ie tikintieji praras pasitik?jim? bet kokia Ba?ny?ia, o tai ateityje lems sekuliarizmo augim?. (RK / Vatican News )