Popie?ius Korsikoje sutiks sen? ir gyvasting? bendruomen?
280 000 pakrik?tyt?j?, 434 parapijos, 80 kunig? ir 19 diakon?, 92 tikin?i?j? brolijos, puosel?jan?ios ?imtametes pamaldumo tradicijas – galima priminti, kad popie?ius atvyksta u?baigti kongreso apie liaudies pamaldum? Vidur?emio jūros regione ir ne kart? yra pabr???s, jog liaudies pamaldumo tradicijos n?ra atgyvena. Prie?ingai, i? naujo ir kūrybingai perm?stytos jos gali pasakyti ir perteikti giliausius dalykus asmen? ir tik?jim?, kaip pa?ym?ta jo naujausioje enciklikoje apie ?v?. J?zaus ?irdies pamaldum? Dilexit nos. Joje kalbama apie ??irdies“, asmen? vienijan?io ir harmonizuojan?io centro, ? kur? kreipiasi ir Dievas, samprat?.
Kra?to krik??ioni?koji istorija siekia kone 2000 met?, kaip ir kitose Romos imperijai pavald?iose provincijose. San Ghjuvà krik?tyklos pamatai, priklaus? ?v. Jono ir ?v. Eufrazijaus katedros kompleksui, siekia V am?i?. VI am?iuje Grigalius Didysis Korsikos teritorijoje ?steig? Alerijos vyskupij?. ?iandien regimos did?iosios ba?ny?ios, ?skaitant pa?i? Aja?o katedr?, i?gyvenus sunk? Viduram?i? ir sarac?n? musulmon? puldin?jimo laikotarp?, prad?jo kilti nuo XIV am?iaus, Pizos ir Genujos Respublik? valdymo laikotarpiu, bet yra ir romanin?s ar gotikin?s architektūros pavyzd?i?. Kur? laik? Korsika buvo pavaldi Popie?i? valstybei, o XVII am?iaus pirmojoje pus?je Romoje patruliavo Korsikie?i? sargybos nariai. Daug būt? galima pasakoti apie peripetijas, lyd?jusias popie?i? ir kone garsiausio korsikie?io – Napoleono – sud?tingus santykius.
Kone ?imtas Korsikos ba?ny?i? yra dedikuotos, ?vairiais titulais, Dievo Motinai. 1676 metais j?zuito Francesco de Geronimo sukurta giesm? Diu vi Salvi Regina, perfrazuojanti Salve Regina, Korsikoje tapo tokia populiari, kad 1735 metais net paskelbta kra?to himnu, giedamu iki ?iol ir meld?ian?iu dangi?kosios Motinos globos salos ?mon?ms.
Nors sunku pralenkti Ispanijoje rengiamas velykines procesijas, taip pat liaudies pamaldumo aprai?kas, Aja?o vyskupijos dosj? primenama, jog ir Korsikos saloje gyvuoja i? ties? unikalios Did?iosios savait?s tradicijos, taip pat atgailautoj?, velioni? i?lyd?jimo ir kiti papro?iai. Nenusileid?ia korsikie?i? polifonin?s giesm?s, religin?s ir pasaulietin?s, ?trauktos ? UNESCO nematerialaus paveldo s?ra??. Korsikie?iai myli ir gerbia kelias de?imtis ?vent?j?, moter? ir vyr?, nors tik vienas i? j? – Théophilio de Corte, 1740 metais mir?s pranci?konas – yra kil?s i? j? pa?i? tarpo. Yra prad?tos trys kitos kanonizacijos bylos.
Popie?ius Pranci?kus Korsikoje susitiks su sena, gyvastinga, ?domia Ba?ny?ia, ?adama Aja?o vyskupijos, kuriai nuo 2021 vadovauja jaunas ir dinami?kas ganytojas – kardinolas François-Xavieras Bustillo – parengtame dosj?. (RK / Vatican News)
