杏MAP导航

– Kuo piligrimyst? yra reik?minga?

– Gal tiesiog priminsiu, kad piligrimyst? ? ?ventas vietas yra labai senas dalykas. ?is rei?kinys yra paplit?s visose pasaulio religijose. Tai n?ra vien tik krik??ioni?kas dalykas. Piligrimin?s kelion?s yra pirmosios ?monijos kelion?s ne i?gyvenimo tikslais. Tai yra, kai ?mogus keliauja ne d?l vandens ar maisto stokos, kar? ar kit? b?d? spaud?iamas, bet juda i? ka?kokio ta?ko ? kit? ta?k?, nes ie?ko ka?ko truput? daugiau, jau tur?damas turbūt ir vanden?, ir saugum?, ir namus. ?mogus juda, nes jam reikia daugiau nei vien tik i?gyventi.

Pirmosios u?uominos apie piligrimyst? pasiekia net i? Mesopotamijos Gilgame?o epo. Didvyris Gilgame?as nori būti nemirtingas ir keliauja pas i?min?i? ? Babilon?. Tai pirmosios piligrimyst?s u?uomazga, nes keliaujama ? ?ventykl? jau ie?kant ka?ko daugiau – i?minties.

I? krik??ionyb?s perspektyvos pirmaisiais piligrimais turbūt turime vadinti tris karalius, kurie keliauja pas Kūdik?l? J?z?, ?inodami, kad jis gimsta, matydami ?enklus danguje. Jie, karaliai ar i?min?iai, kaip bepavadintum, i?siruo?ia i? savo gyvenam? viet? ir keliauja link Betliejaus, ie?kodami k? tik u?gimusio kūdikio, kuris labai svarbus, apie kur? byloja dangaus ?enklai.

– Jubiliejini? 2025-?j? met? pagrindinis akcentas – piligrimyst? ? Rom?. Kod?l reikia vykti ? Rom??

– Piligrimin? kelion? visada yra tai, kad tu i?eini i? nam?, i? ten, kur tu gyveni, i? savo ?prastos aplinkos, i? kasdienyb?s, i? darb?, rūpes?i?, i? saugumo, i? patogumo, o kartais – kaip tik i? nepatogum?, bet tu i?eini i? savo aplinkos. I?keli koj? ir keliauji su tikslu pa?inti, daugiau patirti, atrasti, kas yra Dievas, prieiti prie dalyk?, kurie yra truput? didesni, auk?tesni.

I?sirengus ? bet kuri? piligrimin? kelion?, tu gauni tikrai daug Dievo maloni?. Bet Roma yra krik??ionyb?s lop?ys, kur palaidota daug ?vent?j? ir apa?tal?. ?ia yra ir popie?ius. Romoje popie?ius atidarys ?v. Petro bazilikos ?vent?sias duris. Taip pat bus atvertos popie?i?k?j? Laterano ?v. Jono, ?v?. M. Marijos did?iosios bazilikos ir ?v. Pauliaus u? Mūr? bazilikos. Jas pra?j? gausime visuotinius atlaidus ir i?gyvensime visuotin? piligrimyst?.

– Ta?iau d?l ?vairi? prie?as?i? ne visi gali nuvykti ? Rom?. Kaip i?gyventi piligrimyst? savo vyskupijoje, kad ?i būt? ne ma?iau vertinga?

– Pirmiausiai link??iau visiems aplankyti Rom?, bet, ai?ku, yra visoki? situacij?, aplinkybi?, galimybi?, ne visiems bus ?manoma nuvykti ir tai normalu. Pa?ius Jubiliejinius metus galima ?v?sti ir savose ba?ny?iose. Yra paskelbta net 19 ba?ny?i?, kurios bus Jubiliejaus ba?ny?ios Lietuvoje. Galima susirasti artimiausi?, nuvykti ? j?, praeiti pro atvertas duris ir gauti t? pat?, k? gaus piligrimai nuvyk? ? Rom?. Vilniaus arkivyskupijoje tokios ba?ny?ios – tai Vilniaus katedra, Au?ros Vartai, Dievo Gailestingumo ?ventov? ir kariuomen?s ordinariato ba?ny?ia. Kiekvienoje vyskupijoje galima atrasti katedr? arba reik?mingesn? ba?ny?i?, kuri bus jubiliejin? ir kurioje galima pelnyti atlaidus. Jubiliejini? ba?ny?i? s?ra?? galima rasti internete.

– Kai kurie nori ? piligrimyst? leistis vieni. Kiti bijo, nes neranda draugijos. Kai kurie sako, kad piligrimystei reikia bent dviej? ?moni?, nes Dievas ten, kur du ar trys. Kokia tiesa?

– Mes, kaip piligrim? centras, esame net sutik? i? tolim? kra?t? atvykusi? ?moni?, kurie nori gauti vyskupo leidim?. Tai tokia sena tradicija, kai piligrimas tur?davo gauti ra?t?, kad jis yra piligrimas, nes pats ?odis ?piligrimas“ i?vertus rei?kia svetim?alis, tas, kuris atkeliauja, kuris n?ra vietinis. Gal?davai būti svetim?alis d?l koki? nors neger? tiksl?, tod?l vyskupo ra?tas duodavo tam tikr? krypt? pirmiausiai tau pa?iam, o tada ir kitiems ?mon?ms suprasti, kas tu esi ir ko sieki.

Pavyzd?iui, jeigu sutinki Jokūbo kelio piligrim?, tai jie visi sakys, kad jiems labai nor?josi eiti vieniems, nes tikrai daug papras?iau visk? derinti, palaikyti savo ritm?, ?gyti temp?. Bet tikrai kiekvienas pasakys, kad visi susitikimai, vyk? piligrimyst?s metu, buvo vertingi, ?domūs ir praturtino – buvo tarsi antra piligrimyst?s dalis.

Piligrimyst? taip pat yra vidin? kelion?, ?ios kelion?s metu vyksta procesai viduje, tu galbūt ne?iesi klausim?, gal turi koki? intencij?, gal tiesiog nori priimti ka?kok? sprendim? savo gyvenime, ir tas i??jimas i? nam? aplinkos ir ?jimas link ka?kokios ?ventos vietos, kad aplankytum ka?koki? bazilik? ar prisiliestum prie ?vent?j? relikvij?, turi tiksl? ir ten tav?s laukia susitikimas. Bet jau kelyje tu nesi vienas, nes ?inome, kad Vie?pats visada su yra mumis. Per i??jim? ir pasitraukim? i? savo ?prastos aplinkos mes kartais i?girstame dalyk?, kuri? negirdime buityje, kasdienyb?je, ?tampoje, skub?jime. Kartais labiau norisi ramiai keliauti, tur?ti savo ritm?, ypa? keliaujant p?s?iomis, ta?iau mes niekada negyvename vieni, nesame vieni, esame bendryst?s ?mon?s ir kelyje sutikt? ?moni? ar pakeleivi? bendryst? tikrai praturtina, ?mon?s yra dalis tavo piligrimyst?s.

– Yra ?moni?, kurie negali fizi?kai palikti savo nam? arba galbūt netgi lovos. Ar jie taip pat gali i?gyventi piligrimyst?? Kokiu būdu?

– Piligrimyst? pirmiausiai yra vidin? kelion?. Jeigu neturi galimybi? keliauti fiziniu būdu, visuomet gali leistis ? vidin? kelion?. ?jimas ir ?vilgsnis link Vie?paties ir yra ta kelion?. Kartais supaprastintai sakome, kad piligrimyst? yra malda kojomis, bet ta vidin? piligrimyst? yra malda ?irdimi. [Tu esi piligrimas] vien to siekdamas, paaukodamas savo darbus, ligas ar rūpest?, nes galbūt slaugai, augini ma?us vaikus, galbūt pri?iūri sunkiai sergant?j? arba pats esi ligos patale. Buvimas ten, kur esi, jau yra piligrimyst?. Ypa?, jeigu negali pajud?ti, ypa?, jeigu aplinkyb?s tokios, kad niekaip negal?si i?eiti i? nam?, bet buvimas mintimis ir malda su tais, kurie keliauja, noras būti su Vie?pa?iu ir jo ilgesys jau yra piligrimyst?. O Vie?pats veikia ne?iūr?damas nei laiko, nei vietos.

– Kuo piligrimyst? skiriasi nuo religinio turizmo?

– Paprastas pavyzdys. Jeigu ateini ? ?v. Apa?tal? Petro ir Povilo ba?ny?i? Vilniuje tik pasi?iūr?ti Baroko gro?io, tuomet esi religinis turistas, nes ateini tik pa?iūr?ti meno kūrini?, bet jeigu ateini ? ?i? ba?ny?i? ir pasimelsti, tuomet esi piligrimas. Kartais matome, kad ?mogus i?eina ? kelion? dom?damasis religiniu turizmu, bet tampa piligrimu tiesiog eidamas, kartais ?vyksta ?mogaus transformacija. Pasigro??ti galime ir muziejuje, o ba?ny?ia visuomet yra ta vieta, kur yra ?ven?iausiasis Sakramentas.

Mes visi esame piligrimai, visas mūs? gyvenimas yra piligrimyst?, visi mes keliaujame. Mūs? tikslas yra gr??ti T?vo namus. Ne veltui ir Ba?ny?ia vadinasi ?keliaujanti Ba?ny?ia“. ?emi?ka piligrimyst? atspindi mūs? vis? gyvenimo kelion?. Kai mes i?sirengiame ? konkre?i? kelion?, tur?dami konkret? tiksl?, pavyzd?iui, nuvykti ? Rom? Jubiliejiniais metais ir aplankyti krik??ionyb?s centr?, tuomet tokia piligrimyst? mus praturtina, perkrauna mūs? gyvenim?, ?vilgsn?, i?traukia i? kasdienyb?s. Piligrimyst? visada ka?k? duoda: kartais atsakymus, kartais sustiprina, kartais nuramina, kartais paguod?ia, o kartais sustiprina tik?jim?, i?gydo, būna i?klausytos maldos, gr??ti tiesiog sustipr?j?s.

(Donata ?pokait? / Vatican News)

Vilniaus arkivyskupijos Piligrim? centro vadov? Lina ?apauskien? (asm. arch. nuotrauka)