M. Marijos Nekaltojo Prasid?jimo i?kilm?: popie?ius pad?jo g?li? Ispanijos aik?t?je
?is tradicinis apsilankymas yra skirtas ?v?. Mergel?s Marijos Nekaltojo Prasid?jimo i?kilmei, kuri, d?l sutapimo su antruoju advento sekmadieniu, ?iemet ?ven?iama pirmadien?, pamin?ti. Pakeliui, kaip ir kitais kartais, popie?ius Pranci?kus u?suko ? Did?i?j? M. Marijos bazilik?.
Galima priminti, kad ?v?. Mergel?s Marijos Nekaltojo Prasid?jimo dogma buvo paskelbta 1854 metais.Po trej? met? i? bronzos buvo nulieta speciali Mergel?s Marijos statula, simboli?kai i?rei?kianti ?i? dogm?. Mergel? ?velgia ? dang?, o de?ine ranka rodo ?emyn. Pagal sen? ikonografin? motyv?, ji stovi ant ?em?s rutulio, o ?is remiasi ? keturis evangelist? simbolius. Marija koja pamynusi ?alt? – gimtosios nuod?m?s simbol?. ?komponuoti alyv? ?akel?s ir lelij? motyvai, skaistumo ir tyrumo simboliai. Kolonos apa?ioje – Dovydo, Ezekielio, Izaijo ir Moz?s statulos. Galima sakyti, kad ?v?. Mergel?s Marijos Nekaltojo Prasid?jimo dogma prat?sia ir papildo 431 metais Efezo visuotiniame susirinkime paskelbt? tik?jimo ties?, jog Marija yra Dievo Motina.
Abi dogmos yra kristologin?s – j? centre yra Kristus, ?sikūnij?s Dievo Sūnus, be ?io centro jos būt? nesuprantamos. Marijos – Dievo Motinos dogma – pabr???, kad Kristus yra ?tikras Dievas ir tikras ?mogus“ tuo metu, kai ?vairios teologin?s srov?s buvo linkusios pripa?inti tik vien? arba kit? prigimt?, bet ne abi kartu.
Kaip moko Ba?ny?ia, I?ganytojas sugriov? nuod?m?s, taip pat vadinamosios ?gimtosios nuod?m?s“ gali?: tai ne asmenin? kalt?, bet būkl?, pirmaprad?io ?ventumo ir teisumo stygius, sukeltas Adomo ir Ievos nuopuolio.
Am?iams b?gant Ba?ny?ia suvok?, kad Dievo ?malon?mis apdovanotoji“ Marija tam, jog gal?t? būti I?ganytojo Motina, buvo atpirkta nuo pat savo prasid?jimo momento. Tai ir yra Nekaltojo Prasid?jimo dogmos turinys.
??ven?iausioji Mergel? Marija nuo pirmos prasid?jimo akimirkos ypatinga visagalio Dievo malone ir privilegija d?l ?monijos Atpirk?jo J?zaus Kristaus nuopeln? buvo apsaugota nuo gimtosios nuod?m?s ir n? kiek jos nesutepta“ (Pijus IX, Bul? Ineffabilis Deus; Katekizmas, 491 sk.)
I? prad?i? Romos vyskupai – popie?iai – i?kilm?s proga si?sdavo g?li? vainik? ? Ispanijos aik?t?. 1958 metais Jonas XXIII pirm? kart? asmeni?kai nuva?iavo pad?ti g?li? prie kolonos su Mergel?s Marijos statula, o jo ?p?diniai t?sia ?i? tradicij?. (RK / Vatican News)
