杏MAP导航

Kauno katedroje Mi?ioms vadovavo Kauno arkivyskupas K?stutis K?valas, koncelebravo nuncijus arkivysk. Georgas Ga?nsweinas, Solemo benediktin? vienuolyno abatas Geofroy Kemlinas OSB, kard. Sigitas Tamkevi?ius SJ, Vilniaus arkivysk. Gintaras Gru?as, delegatas u?sienio lietuvi? katalik? sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas SJ, vysk. Eugenijus Bartulis, vysk. Darius Trijonis, vysk. Saulius Bu?auskas, vysk. Jonas Ivanauskas, vysk. Algirdas Jurevi?ius ir vysk. Rimantas Norvila ir kiti Lietuvos kunigai.

Apie reik?ming? sukakt? ir j? lydin?ias Dievo malones bei svarbiausius ?vykius bendruomen?s istorijoje sutiko papasakoti Jubiliejinio komiteto pirminink? doc. dr. ses. Gabriel? Au?ra Vasiliauskait?.

Popie?ius Jonas Paulius II yra ra??s, kad kiekviena benediktini? bendruomen? ?tebūna ant kalno pastatytas miestas. Tegul gyvena atokiau nuo aplinkinio pasaulio ?urmulio, bet tebūna visada atvira varg?ams, piligrimams, visiems, siekiantiems priart?ti prie Evangelijos tiesos“. ?iandien, benediktini? bendruomen? yra kone miesto centre, nors kūrimosi laikotarpiu tai buvo atokus nuo miesto kra?tas, tiesa?

Taip, tai i? tikr?j? tiesa. ?v. Mikalojaus ba?ny?ia buvo u? Kauno miesto sien?, kai 1621 m. karalius Zigmantas Vaza j? padovanojo seserims benediktin?ms. Nors aplink buvo up?s, mi?kai ir pievos, ta?iau nuo ?urmulio jos toli nepab?go, nes teko bylin?tis su Kauno miestu, valdyti daug palivark? ir tvarkytis su gauta ?eme (būsim? benediktini? krai?iu). Pirmoji ?io vienuolyno abat? buvo s. Eufemija Ona Skorulskyt?. 1623 m. ji su dar devyniomis seserimis atvyko i? Nesvy?iaus (dabartin?s Baltarusijos) ? Kaun?. Benediktini? bendruomen?s gyvavimo istorij? prad?jo a?tuonios seserys. ?i bendruomen?, po fundacijos prad?jusi pl?stis, i?laik? savo t?stinum? ir niekada nebuvo i?naikinta.

Akivaizdu, kad keturi ?imtme?iai Kauno seser? benediktini? bendruomen?je tur?jo aps?iai reik?ming? ?vyki?. Jeigu reik?t? i?skirti 3 svarbiausius, kokie jie būt??

I?skir?iau tuos sukre?ian?ius ?vykius, kurie bendruomen? privert? pasitempti, ie?koti nauj? būd? ir keistis, tampant atviresn?ms ?mon?ms. Pirmasis supurtymas – XVII a. vidurio Lenkijos-Lietuvos valstyb?s karas su Maskva. Tai buvo vienas baisiausi? kar? LDK istorijoje. 1655 m. rugpjū?io 18 d. Rusijos kariuomen? okupavo Kaun? – tiek Kaunas, tiek Vilnius tapo pana?ūs ? dabartin? Bu??. Benediktini? ?is siaubas neaplenk? ir likusios gyvos kelios seserys parb?go ? Kauno benediktini? bendruomen?.

Rusai i? Kauno buvo i?vyti tik 1661 m. gruod?io 2 d. ?i okupacija stipriai paveik? kiekvien? Kauno gyventoj?. ?alia kariuomen?s niokojim? prisid?jo maro epidemija ir badmetis. Karo metu Maskvos kariuomen? ypa? negail?jo LDK katalik? ba?ny?i? ir vienuolyn?, tad jie patyr? stiprius nuniokojimus. Tuo metu LDK vakarin? dal? u?puol? kitas prie?as – ?vedija, okupavusi ?emaitij?.

Gresiant karui, pirmosios savo namus paliko Smolensko ir Or?os benediktin?s. N?ra ai?ku, kas atsitiko su Minsko benediktin?mis. Nesvy?iaus benediktin?s pab?go ? Gdansk?, kur praleido karo metus. Maskoli? antpuolis buvo pragai?tingas Vilniaus benediktini? vienuolynui. 1650 m. abat?s Marijonos Ku?kovskyt?s (Kuczkowska) iniciatyva pastatyti vienuolyno ir ba?ny?ios pastatai buvo nuniokoti, o 1655 m. rugpjū?io 18 d. ?uvo penkios seserys. Likusios pab?go ir prisiglaud? Kauno benediktini? vienuolyne, kuris taip pat atsidūr? okupacijos zonoje.

Vilniaus benediktin?s ? Kaun? atsine?? pasakojim? apie baisias ba?ny?ioje surengtas vienuoli? ?udynes, kuris laikui b?gant i?virto ? legend?, kad būtent Kauno vienuol?s buvo ?iauriai i??udytos prie?o kariuomen?s. Tokie pasakojimai ir ?iandien gyvi Kauno benediktini? vienuolyne. ?udynes i?gyvenusioms vienuol?ms buvo leista kaip kan?ios ?enkl? ne?ioti prie velium? prisiūtus raudonus kry?elius, tokius ne?iojo ir Kauno benediktin?s.

Labai ma?ai i?liko ?ini?, kaip gyveno benediktin?s okupacijos metais. Kai kurie duomenys rodo, kad seserys grei?iausiai pab?go i? maro apimto miesto, i?siskirst? ir karo metus praleido palivarkuose Pa?tuvoje bei Sudvoi?kiuose. Kar? sukeltos netektys sutapo su pirmosios vienuolyno abat?s Onos Eufemijos Skorulskyt?s mirtimi 1657 m. Po ?i? nelaimi? vienuolynas buvo kitoks tiek d?l materialini? ir dvasini? nuostoli?, tiek d?l vadovyb?s pasikeitimo.

Kitas smūgis bendruomenei buvo suduotas 1864-aisiais. Caro vald?ia i?leido ?sakym? nebeleisti priimti joki? naujoki?, o seserys buvo paliktos i?mirti. Tai buvo gausi? poky?i? ir caro administracijos var?ym? periodas. Patirian?ios sunkumus seserys m?gino nusl?pti nuo caro vald?ios tikr?j? vienuoli? skai?i? vienuolyne, ta?iau buvo bej?g?s prie? caro reikalavimus.

Reikia pasakyti, kad Kauno benediktini? vienuolyne ?iandien egzistuoja pasakojimas, kad XIX a. benediktin?s, siekdamos, kad vienuolynas nebūt? u?darytas, mirus senajai vienuolei, slapta priimdavo kit? vienuol?, jai suteikdamos t? pat? vard?, taip apgaudamos caro administracij?. Tai – legenda, kadangi XIX a. vienuoli? s?ra?ai liudija, kad buvo reikalauta ra?yti ne tik vienuoli? vardus, bet ir pavardes, nurodyti j? am?i?, kilm?s viet?, ?stojimo ? vienuolyn? dat?, tad tiek suklastoti duomenis būt? sunku. Ta?iau paprastai kiekvienoje legendoje yra grūdas tiesos, apaug?s ?vairiais pasakojimais. Tur?jo pakakti bent vieno ar dviej? atvej?, kad toks pasakojimas ?sitvirtint?.

Kai 1905 m. vienuolyne atidaromas noviciatas,  bendruomen?je prasideda naujas klest?jimo laikotarpis. Nors galima pasakyti, kad 1911 m. vienuolyno  vyresni?ja tapus Var?uvos miestietei s. Kolumbai Cecilijai Baranowskai, gra?i darnios bendruomen?s iliuzija pradeda birti ? ?ipulius, prasideda bendruomen?s skilimo etapas. Nauja vienuolyno vyresnioji skatina tik lenki?kos kultūros puosel?jim? vienuolyne, paminant lietuvyb?. Norint seseriai ?stoti ? bendruomen? reikia būti lenk? tautyb?s, kadangi tai liudija bajori?kum?. D?l ?ios prie?asties seserys dokumentuose sulenkindavo savo pavardes, kad gal?t? tarnauti Dievui ir ?mon?ms būtent ?ioje bendruomen?je.

Viskas pasikeit? 10 lenkuojan?i? seser? i?siuntus ? Kolainius (i?vyko ir bendruomen? suskald?iusi s. Kolumba). Likusios seserys 1924–1925 m. intensyviai ie?ko naujojo vienuolinio gyvenimo form?. Jos buvo pilnos entuziazmo ir noro gyventi naujojoje dvasioje, i?laikyti benediktini?kuosius bruo?us. ?inoma, praktiniame gyvenime ?ios vienuol?s siek? popie?i?kosios klauzūros panaikinimo ir vienuolyno jurisdikcijos perdavimo dieceziniam vyskupui.

Prasid?jo bendruom?n?s klest?jimo ir atsigavimo laikotarpis. Prie to prisid?jo ?iuo metu ? ?vent?j? garb? norimi pakelti asmenys. 1926 m. vienuolin? gyvenim? atnaujinti bei modernaus gyvenimo s?lygoms pritaikyti seserims pad?jo palaimintasis vyskupas Jurgis Matulaitis. Dvasin? vienuolyno būv? sustiprino palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis, tuo metu ?j?s bendruomen?s kapeliono tarnyst?, 1938 m. ?ved?s ?v?. Sakramento adoracij?. Tarpukario metu benediktini? bendruomen? visoje vienuolyno istorijoje buvo did?iausia.

1948 m. i?varius seseris i? vienuolyno, liepus i?sikraustyti per 24 val. ir u?darius ba?ny?i?, bendruomen?s seserys liko i?siskirs?iusios po vis? Lietuv?, ta?iau neprarado savo tradicij? ir papro?i?: vyko ?vilktuv?s, buvo duodami ??adai, seserys kartu melsdavosi. Pogrind?io s?lygomis gyvenan?ios seserys sugeb?jo ne?ti Kristaus ?ini? ten, kur dirbdavo ir tarnaudavo: ?vairiose vietose katechetizuojant vaikus, dar?eliuose, mokyklose, ligonin?se. Kai 1992 m. kovo 25 d. buvo at?ventinta ba?ny?ia, seserys prad?jo sugr??ti ? vienuolyn?, bandydamos i?saugoti tai, k? buvo prarad?.

O koks nutikimas bendruomen?s istorijoje jus asmeni?kai labiausiai ?kvepia ir pastiprina? Kod?l?

Būtent ?ioje ba?ny?ioje 1938 m. pal. Teofilius Matulionis ?steigia pirm?j? ?v?. Sakramento nuolatin?s adoracijos viet? Lietuvoje, kurioje ir ?iuo metu vyksta adoracija, dalyvaujant visiems tikintiesiems. Jau tuo metu seserys buvo stiprios montesorinink?s, jos tur?jo vaik? namus, dar?elius, juose dirbo kaip ved?jos, aukl?tojos ir mokytojos visoje Lietuvoje. ?ios vaik? prieglaudos (ypatingai ?iobi?kio vaik? prieglauda) tapo sl?ptuv?mis gelb?jant ?yd? vaikus. Palaimintasis arkivysk. Teofilius Matulionis buvo ?ios ?yd? gelb?jimo misijos s?jungininkas. Po Nepriklausomyb?s atgavimo trys seserys ir arkivyskupas Teofilius buvo apdovanoti  ?ūstan?i?j? gelb?jimo kry?iais (po mirties) u? ?yd? gelb?jim? naci? okupacijos metu.

Labiausiai mane sukre?ia ?yd? gelb?jimo istorijos ir tardymai, kuriuose atsiskleid?ia seser? dr?sa. Tikiu, kad Dievas ?kv?p? dr?sos nieko nebijant daryti tai, k? jos turi daryti, ir neprarasti ?moni?kumo jokiomis gyvenimo s?lygomis.

Sakoma, kad jubiliejiniai metai paprastai būna kupini Dievo maloni?, Jo meil?s ?enkl?. Kokias j? gal?tum?t ?vardinti kaip itin svarbias?

Yra be galo daug Dievo maloni? ir Jo meil?s ?enkl? mūs? bendruomenei, saky?iau daug stebukl?, padedant mūs? am?inam kapelionui palaimintajam arkivysk. Teofiliui Matulioniui. Bet ?iuo jubiliejiniu metu nor??iau i?skirti tik kelet?. Mums, kaip bendruomenei, Dievo malon?, kad ses. Magdalena Marija Vaitiekūnait? duos ?i? met?, Jubiliejini? met?, gruod?io 8 d. am?inuosius ??adus. Tai tikrai yra pati did?iausia Dievo malon? ir Dievo meil?s ?enklas mums, kai taip trūksta pa?aukim? ? pa?v?st?j? gyvenim?.

Kitas did?iulis ?enklas yra ?moni? meil?. Kiek yra daug r?m?j?, geradari? ir aukotoj?, kurie padeda mūs? bendruomenei, kad mes gal?tume vykdyti mums pavest? misij?. Tikrai norisi d?koti tiems, kurie visada yra ?alia tiek materialiai, tiek nematerialiai, i?sitiesia mums rank?, kai jos labiausiai reikia. Esate Dievo rankos, kojos, o labiausiai pulsuojanti did?iul? Jo ?irdis. Be jūs? vis? nebūt? mūs?, kaip gyvuojan?ios ir visais plau?iais kv?puojan?ios, bendruomen?s. Tik visi kartu galime kurti Dievo Karalyst? ?ia, ?em?je. Brangieji, a?iū, kad esate.

(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)