Kard. F.-X. Bustillo: klaidinga prie?inti vizit? Korsikoje ir i?kilm? Pary?iuje
Kaip kardinolas, klaus? ?Cath“, ?velgia ? dalies tikin?i?j? Korsikoje, Prancūzijoje ir kituose kra?tuose abejones ar su kai kuriomis Pranci?kaus mokymo temomis susijusius klausimus, taip pat kartkart?mis i?sakom? kritik??
?Priklausydami Katalik? Ba?ny?iai nesame sektos nariai, nesame klonai, o popie?iaus misija n?ra indoktrinuoti s??ines ir protus. Kai popie?ius kalba, jis siekia Ba?ny?ios g?rio ir vienyb?s. O kadangi jis kalba milijardui katalik?, bus ?moni?, kurie su juo sutiks arba nesutiks, mes esame laisvi. Ta?iau jei galime diskutuoti apie popie?iaus mokym?, svarbu, kad vis? pirma j? priimtume. Problema kyla tada, kai s?jame sumai?t? ir susiskaldym?. Evangelija sako ai?kiai: susiskald?iusi karalyst? pasmerkta pra?ū?iai. Normalu, kad turime skirting? id?j? ir keliame klausimus. Ta?iau sistemingas prie?inimasis popie?iaus magisteriumui yra pavojingas. Jis susij?s su pa?ia ekleziologija, kitaip tariant, popie?iaus vienyb?s tarnyste. Kai esame kriti?ki, turime būti budrūs. Ne baik?tus, bet budrūs“, – sak? prancūz? kardinolas.
Kardinolas F.-X. Bustillo taip pat paragino i?eiti i? ?sisteminio oponavimo“ logikos ir tada, kai kalbama apie pa?i? popie?iaus kelion? ? Korsik?. Daug kart? ?iniasklaidoje ji buvo prie?inama gruod?io 7–8 dienos i?kilmingam restauruotos Pary?iaus Dievo Motinos katedros atidarymui, valstybin?s reik?m?s ?vykiui. Pranci?kus jau prie? kelet? savai?i? u?simin?, kad negal?s vykti ? Pary?i?, o netrukus paai?k?jo ir prie?astis – kardinol? konsistorija ir nauj? kardinol? skyrimas.
?Negaliu suprasti kod?l, tai neatitinka tikrov?s“ , – sak? su kardinolas F.-X. Bustillo komentuodamas sp?liojimus, kad popie?iaus vizitas ? Korsik?, o ne ? Pary?i?, liudija apie prie?i?kum? tarp popie?iaus ir Prancūzijos prezidento. Prie?ingai, rengdamas vizit?, pasak Aja?o vyskupo, jis bendravo su prezidentu, vyriausyb?s atstovais, Korsikos pareigūnais ir patvirtina, kad nesusidūr? su jokiomis kliūtimis. Sprend?iant ?vairius su popie?iaus vizitu susijusius klausimus, kaip kad saugumo u?tikrinimas, visada buvo bendraujama nuo?ird?iai, geranori?kai, pagarbiai.
?Turime atsisakyti ?ios sistemin?s opozicijos logikos. Mes palaikome gerus santykius, esame civilizuoti ir kartu dirbame ?moni? labui“, – sak? kardinolas. u?uot ie?kojus sisteminio suprie?inimo, Aja?o vyskupas paragino vertinti abu ?vykius, nes jie susisieja ir sustiprina vienas kit? dabartiniu politi?kai sud?tingu laiku. I? prad?i? Pary?iuje, centre, bus v?l atidaryta Dievo Motinos katedra. Tai bus visam kra?tui ir net pasauliui svarbus ?vykis. O po to ? kra?to periferij? atvyks popie?ius. Abu ?vykiai yra vienijantys ir ramdantys ?kaitusias emocijas. Galima pridurti, kad prancūz? spauda ra?o, jog Prancūzijos prezidentas taip pat atvyks ? Korsik? pasveikinti popie?iaus. (RK / Vatican News)
