IV advento sekmadienis
Tomis dienomis Marija susiruo?usi skubiai i?keliavo ? Jud?jos kalnyno miest?. Ji nu?jo ? Zacharijo namus ir pasveikino Elzbiet?. Vos tik Elzbieta i?girdo Marijos sveikinim?, jos ?s?iose ?oktel?jo kūdikis, o pati Elzbieta pasidar? kupina ?ventosios Dvasios. Ji balsiai su?uko: ?Tu labiausiai palaiminta i? vis? moter?, ir palaimintas tavo ?s?i? vaisius! I? kur man ta garb?, kad mano Vie?paties motina aplanko mane?! ?tai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiek? mano ausis, ?oktel?jo i? d?iaugsmo kūdikis mano ?s?iose. Laiminga ?tik?jusi, jog i?sipildys, kas Vie?paties jai pasakyta.“ (Lk 1, 39–45)
ATEINANTIS DIEVAS
Marijos susitikimas su Elzbieta yra savoti?kas iki tol papasakot? dviej? aprei?kim? Zacharijui ir Marijai atbaigimas. ?ioje vienintel?je visoje Evangelijoje scenoje, kurios veik?jos yra vien moterys, nuostabiai apra?oma, kaip Dievas ateina ? ?moni? istorij?. At?jimas tampa ?manomas per dviej? moter? tik?jim?.
Elzbieta ir Marija yra ?giminait?s“, nes keliauja pana?iu keliu. J? n??tumas yra nesuprantamas, vyrai – skepti?ki, o laukiami kūdikiai – i?skirtiniai. Marija su Elzbieta sutaria, nes i?gyvena pana?ias patirtis. Gyvenime visuomet kitus suprantame d?l dviej? prie?as?i?: arba tod?l, kad mums nutinka tie patys dalykai, arba tod?l, kad sugebame ?eiti ? vienas kito ?ird?.
Marija i? ?iaurin?s Galil?jos dalies leid?iasi ? kelion?, ? pietin? Jud?jos dal?. Lukas mums Marij? pristato kaip ry?ting?, stipri?, dr?si? moter?, kuri leid?iasi ? ilg? kelion? ?skub?dama“, nes meil? visada skuba, ji netoleruoja delsimo. Ar atkreip?me d?mes?, kad Evangelijoje Marija niekada nebūna viena, ji niekada neatsiskiria, neie?ko sau i?im?i?, bet nuolat eina pas kitus? Marija ?ino, kad kiekvienas pa?aukimas yra tikras tik tada, kai jis skirtas kitiems. ?ia prasme kelion? yra tikrasis mūs? gyvenimo matmuo.
Vos ??engusi ? vid?, Marija pasveikina Elzbiet?. Pagal mandagumo taisykles pirmiausia reik?jo pasveikinti Zacharij?, ta?iau Marija to nepadaro. Zacharijas, kunigas ir religingas ?mogus, prie?ingai nei dvi moterys, kurios pasitiko Dvasi?, atmet? Dievo skelbim?, tod?l tapo kur?ias ir nebylys. Lukas mums sako, kad tik ?simyl?j? gali atpa?inti meil?, tik laimingi ?mon?s gali suprasti tam tikrus poelgius. Zacharijas to nesupranta, jis nemoka steb?tis, jis neturi Marijos ir Elzbietos ?irdies.
Visa scena kupina nuostabos. Nuostaba – tai sutrikimo jausmas, kur? sukelia ka?kas netik?ta. Jei pa?alintume nuostab?, ?is puslapis, o gal ir visa Evangelija netekt? prasm?s. ?iandien mums kaip tik ir stinga nuostabos. I? esm?s, atrodyt?, ?inome visk?, net ir apie Diev?. Visada turime greit? atsakym?, niekuo nebesistebime, visk? planuojame, net ir nuostab?, tod?l Dievui ir nebelieka vietos mūs? gyvenime.
?Vos tik Elzbieta i?girdo Marijos sveikinim?, jos ?s?iose ?oktel?jo kūdikis, o pati Elzbieta pasidar? kupina ?ventosios Dvasios“… Du kartus Lukas pakartoja, kad kūdikis i? d?iaugsmo pa?oko ?s?iose. Dievas suteikia d?iaugsm?. Jonas Krik?tytojas, dar būdamas ?s?iose, atpa??sta, kad būtent Marijos Kūdikis yra Tas, kuris turi ateiti. Marija t? pa?i? Dvasi? perduoda Elzbietai. Lukas ironi?kas: Zacharijas, kunigas, neturi Dvasios, nes yra pernelyg u?si?m?s savo pamaldumu ir ritualais. Vietoj to Dvasi? gauna jo ?mona, nes Dvasi? turi tie, kurie priima Diev?. Lukui pirmieji Naujojo Testamento prana?ai yra dvi moterys.
Elzbieta balsiai su?uko: ?I? kur man ta garb?, kad mano Vie?paties motina aplanko mane?!“ Atrodyt?, i? kur Elzbieta ?inojo, jog Marija laukiasi Dievo Sūnaus? U? ?io akivaizdaus nenuoseklumo slypi gra?us teologinis principas: Dvasia, o ne paprastas ?mogi?kas ?vilgsnis leid?ia mums ??velgti anapus. Tik tik?jimo akimis ?velgdami galime pasteb?ti Dievo ?ingsnius ?monijos istorijoje. Elzbieta suvokia, kad Dievo dovana ?mogui yra pats Dievas.
Tai, kas vyko ?i? dviej? moter? susitikimo metu, nusako Dievo plan? visai ?monijai: pagaliau būti pripa?intam ?moni? Jo apsilankymo metu.
?Laiminga ?tik?jusi, jog i?sipildys, kas Vie?paties jai pasakyta“, – tai pirmasis Evangelijos palaiminimas. Juo sugriaunamas tik?jimo ir gyvenimo atskyrimas. Mums labai da?nai atrodo, kad mūs? gyvenim? skiria siena: i? vienos pus?s – kasdien? rutina, darbas, ?eima, o i? kitos - tik?jimas, jo ?vent?s ir liturgija. Du beveik nesutaikomi pasauliai…
Kaip galime atpa?inti Vie?paties apsilankym?? I? ties? tai labai paprasta: ka?kas mumyse ima ?okti i? d?iaugsmo. D?iaugsmas – tai Vie?paties para?as ant vis? jo darb?. Susitikimas su Dievu pakei?ia mūs? po?iūr? ? ?mones, pasaul? ir gyvenim?. Mums reikia i? naujo supinti tik?jimo ir gyvenimo gijas. Dievo patirtis negali būti tik sekmadienio pamaldos ba?ny?ioje. Jis yra ten, kur esame, ir mums nereikia Jo u?kariauti, Jis yra dovana, kuri? reikia priimti.
Ie?kokime Jo savo dien? banalyb?je ir suprasime, kad Jis mus jau surado…
Adolfas Gru?as
