Antrasis advento sekmadienis
Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus vie?patavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Jud?j?, Erodui esant Galil?jos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Itur?jos bei Trachonitid?s kra?to tetrarchu, Lisanijui – Abil?n?s tetrarchu, prie vyriausi?j? kunig? Ano ir Kajafo, pasigirdo Vie?paties ?odis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. Jis ap?jo vis? Pajordan?, skelbdamas atsivertimo krik?t? nuod?m?ms atleisti, kaip para?yta prana?o Izaijo kalb? knygoje: ?Tyruose ?aukian?iojo balsas: Taisykite Vie?pa?iui keli?! I?tiesinkite jam takus! Kiekvienas sl?nis tebūna u?piltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duob?ti – i?lyginti. Ir visi ?mon?s i?vys Dievo i?gelb?jim?.“ (Lk 3, 1–6)
B?TI PRANA?U
Jonas Krik?tytojas yra paskutinis i? prana??. Jis buvo J?zaus pirmtakas ir tikriausiai vienas i? jo mokini?…
Lukas, kaip ir kiti didieji to meto ra?ytojai, Krik?tytojo istorij? pasakoja, i?vardydamas to meto politini? ir religini? valdov? vardus: Tiberijus Cezaris, Poncijus Pilotas, Erodas, Pilypas, Lisanijus, Anas ir Kajafas. Evangelistas dar kart? nori mums priminti, kad mes keliaujame per gyvenim? ne sekdami pasakomis. Su jam ?prastu tikslumu jis prie? skaitytojo akis i?kelia to meto galinguosius, septynis vardus, simbolizuojan?ius vald?ios pilnatv? kiekvienoje vietoje ir laike. Tame vard? s?ra?e yra svarbiausio lū?io ta?kas: Dievas nusileid?ia ant t?, kurie nori J? priimti, o ne ant garsi?j? istorijos veik?j?. Jis nusileid?ia ant Jono…
Apie Jon? Krik?tytoj? ?inome nedaug: jis gim? Ain Karime, nutolusiame nuo Jeruzal?s per septynis kilometrus. Jo t?vas buvo kunigas Zacharijas, jis gyvena dykumoje, keliauja po Jordano region? ir skelbia atsivertimo krik?t? nuod?m?ms atleisti. ?mogus, balsas, dykuma – tai tie dalykai, kurie i?krinta i? pasaulio galing?j? geografijos. Ant sutepto galios mechanizmo nukrenta sm?lio grūdelis, prana?i?kas grūdelis.
I? ties? gra?us ?is Luko apra?ymas, i?auk?tinantis Jono pasiuntinyb?. Dievo logika atskleid?ia savo trikdant? naujum?. Dievas ir toliau vengia galing?j?. Kaip ir Marijos atveju, pasirinkimo kriterijai skiriasi nuo pasaulio kriterij?. Tuomet, kai renkasi Dievas, tai nulemia tikrai ne asmens ?lov? ar garb?.
Dievo ?odis nusileid?ia ant Jono dykumoje. Judo dykuma tampa pasaulio centru. Tai labiau teologin? nei geografin? vieta. Geografiniu po?iūriu – tai beveik negyvenamas kalnuotas regionas, kuriame labai ma?ai augmenijos, ta?iau Biblijoje tai vis? pirma vieta, per kuri? reikia pereiti. Norint pasiekti tiksl? bet kurioje pa?ad?toje ?em?je reikia tur?ti dr?sos ir j?g? ?veikti dykum?, savo asmenin? dykum?. Dykuma buvo būtinas per?jimas Izraelio tautai, būtina vieta Mozei, Elijui, tokia ji bus ir J?zui. Dykuma, daugiau nei fizin? vieta, yra gyvenimo dimensija. Dykumoje ?mogus yra toks geras, kokia yra jo ?irdis, jis yra be kauki? ir be baimi?. Dykuma - tai vieta, kur galima atvirai pa?velgti ? save veidrodyje, kur negalima b?gti nuo sav?s, nebegalima ie?koti atsakym? kitur. Dykumoje niekas neegzistuoja: esame vieni su savimi, ir tai kelia baim?.
Dykumoje Krik?tytojas skelbia atsivertimo krik?t? nuod?m?ms atleisti. Jis nesako ilg? pamoksl?. Jo kalba prasideda nuo ?irdies ir pasiekia ?ird?.
Jono ?od?iuose, atkartojan?iuose prana?o Izaijo ?od?ius, randame vien? i? dvasinio gyvenimo ypatybi? – laukim?. ?Taisykite Vie?pa?iui keli?“... Tai priminimas, kad vien pasyvus laukimas n?ra naudingas. Lengva sakyti, kad laukiame J?zaus at?jimo, ta?iau k? tai rei?kia prakti?kai? Jonas primena: reikia i?tiesinti takus, u?pilti kiekvien? sl?n?, nukasti kiekvien? kaln? ir kalv?. Tai priminimas nustoti atid?lioti ar apsimetin?ti, kad yra kitaip, nes svarbu ne tai, kad laukiame, o tai, ko laukiame.
Jonas yra paskutinis Senojo Testamento prana?as ir pirmasis J?zaus apa?talas, nes liudijo J?z? dar būdamas gyvas. Evangelijos sakinyje: ?Pasigirdo Vie?paties ?odis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje“, telpa ir mūs? pa?aukimas. Visi esame pa?aukti būti prana?ais. Prana?as yra ne tas, kuris nusp?ja ateit?. Prana?as yra tas, kuris kalba Dievo vardu; jis yra Dievo balsas. Esame pa?aukti gyventi ir siūlyti atversti ?irdis, klusniai, bet ry?tingai pasmerkti neteisingum? Ba?ny?ioje ir u? jos rib?. Kiekvienas i? mūs? pa?auktas būti prana?u, būti ?enklu ten, kur gyvename, būti bent truput? ?Dievo skaidrumu“, ta?iau pirmiausia mus turi pasiekti nugal?ti Kristus. Reikia i?girsti Vie?paties ?od?…
Adolfas Gru?as
