杏MAP导航

Kas jums yra viltis?

Man viltis yra tarsi lau?as, galintis liepsnoti ir prikviesti daug ?moni?. Aplink tok? lau?? gali būti dainuojamos dainos, vykti ?okiai, jaukiausi pokalbiai. Arba lau?as gali vos vos rusenti – atrodo, ir ?moni? ma??ja, ir jau nebeverta būti. Ta?iau kartais u?tenka vieno pūstel?jimo ir v?l ?siplieskia ugnis. Gal juokingai nuskamb?s, bet dar viltis – tai kaip automobilio u?vedimo garsas ?iemos metu. Kai vis m?gini ir, atrodo, nesigauna. ?moni?, kurie u?vedin?ja automobilio varikl?, akyse matyti daug vilties: dar pam?ginsiu, gal pavyks? Noras i?va?iuoti ir pasiekti kelion?s tiksl? kaip u?vedamo automobilio variklio garsas ir yra toji viltis.

Iniciatyva ?Niekieno vaikai“ yra skirta vieni?iems vaikams, esantiems ligonin?se ar krizi? centruose. Kaip viltis yra susijusi su jūs? savanoryste, darbine patirtimi ir ko ji moko? 

Viltis neatsiejama nuo viso mano gyvenimo, tod?l negal??iau i?skirti, kad ka?kur jos buvo daugiau ar ma?iau. Mano savanoryst?je su ?Niekieno vaikais“ viltis yra ten ateiti ir nepasiduoti, kai matai, kad sunku. Tarsi nor?tum gail?tis, bet tuo metu viltis tampa apsisprendimu, kad a? nesigail?siu, bet duosiu tai, k? galiu geriausia. Manau, kad taip yra ir gyvenime, kad ten, kur mes norime nepasiduoti, apsisprend?iame, jog nepasiduosime, tas apsisprendimas tampa vilties prad?ia.

K? jums rei?kia būti vilties piligrime savanoriaujant su vaikais? O gal yra ?mogus, kuris jums teikia vilt?? 

Niekada negalvojau, jog esu vilties piligrim?. Atrodo, kad kai gyveni savo gyvenim? ir pasirenki s?moningai daryti tai, k? nori, ir atsirandi ten, kur nori, patinka ir matai prasm?, viskas tampa natūralu. U?tenka gyventi savo gyvenim? ir, ?iūr?k, ka?kas i? ?alies tave jau vadina vilties piligrimu. Ta?iau a? tokia nesijau?iu. Jau?iuosi laiminga, kai reguliariai nueinu ? vaik? globos namus ir leid?iu laik? su jais. 

Man labiau vaikai yra vilties piligrimai, kurie su savo ma?omis kojyt?mis ir savo i?tiestomis rankyt?mis atb?ga vos i?gird? savanorius, ?einan?ius pro duris. Atb?ga apsikabinti, papasakoti, kaip sek?si. Vyresni, kurie dien? būna dar?elyje, vos gr??? skuba nusiauti savo batukus, kad tik neu?trukt? ir gal?t? taip pat atb?gti pas savanorius. Man jie yra vilties ne??jai, kurie ne tik tiki, bet ir pasitiki at?jusiais savanoriais.

Kaip pad?ti surasti vilt? kitam, kai jis jau?iasi bevilti?kai ar yra patek?s ? labai sud?ting? situacij??

Prisimenu savo savanoryst? Kauno kal?jime pas nuteistuosius nepilname?ius. Pra?jusiais metais tur?jau su penkiais i? j? pokalbius apie j? gyvenim?: nuo gimimo iki atsiradimo ten, kur juos sutikau. Vis? paklausiau: ar tu turi vilties? I? savo perspektyvos ?velgdama galvojau, kad tai bus lengvas klausimas, man atsakys ?Taip“, o a? sakysiu: ?Va kaip gerai.“ Ta?iau, kai pirmas man pasak? ?Ne“, ?iek tiek sutrikau ir galvojau: kod?l nematai vilties? O jis man sako: ??ia vilties n?ra.“ Galvoju, gerai, ?ia su juo baigsime, u?duodu klausim? kitam: ar tu turi vilties? Ir kitas man atsako: ?Ne, ?ia vilties n?ra.“

Tada galvoju, palaukite, sustokime. Pradedu dairytis ir k? a? matau: klas?, niekuo neypating?, langus su grotomis, pro kuriuos vaizdas ne ? SPA kurort?, jaunuoli? gyvenimus, kurie klausia, ar a? pati matau vilties j? istorijose? Ta?iau vilties nematau, matau tik kaip stipriai gali nesisekti, nors suprantu, kad ?ie asmenys kal?jime yra ne tod?l, kad gatv? ne ten per?jo. Tuomet galvojau, k? dabar daryti, ?mogus neturi vilties. Tada supratau, kad nereikia m?ginti ?pūsti vilties, reikia tiesiog būti ?alia tiek, kiek gali, ir toks, koks esi. O jei kas nors klausia, ar a? turiu vilties, nuo?ird?iai atsakyti, kod?l jos turiu. Tod?l nereikia bandyti ?pūtin?ti vilties, nes jei pats ?mogus jos neturi, tai vargu, ar pavyks, bet, jei gali, tiesiog būk kartu ir liudyk vilt? savo gyvenimu.

O kaip apibūdintum?te vilt?, kuri? matote vaikuose? Ar galbūt kitoje – darbin?je, asmenin?je – patirtyje? 

Vilt? da?niausiai matau bevilti?kume. Skamba paradoksliai, bet kai mums viskas sekasi, atrodo, kad taip ir turi būti. Ta?iau, kai mums pradeda nesisekti, kai tie automobiliai pradeda neu?sivesti, ?adintuvai nesuskamba, dingsta elektra ir kt., pradedu matyti vilt? kituose ?mon?se. Gr??tant prie automobilio pavyzd?io, kai pa?iam nebesiseka jo u?vesti, pradedame dairytis aplink arba ie?kome, kam gal?tume paskambinti. Tuomet vilt?, kad pavyks pasiekti kelion?s tiksl?, atne?a ka?kas kitas.

Kai sugebu nuolankiai pripa?inti, kad vienas negaliu, tada pamatau vilt? kituose. ?ia prisimenu vien? m?gstamiausi? giesmi? ?K? padar?t vienam i? ma?iausi?j? broli?“, kuri man sako, kad, jei gyventume ?ios giesm?s ?od?iais, tos vilties būt? ?ymiai daugiau.

Jei gal?tum?te vienu ?od?iu apibūdinti vilt?, koks jis būt??

Gr???iau prie mūs? pokalbio prad?ios ir saky?iau, jog lau?as arba liepsna, kuri gali tiek ?ildyti, tiek g?sdinti ar net sudeginti (jei jos yra per daug).

D?koju u? pokalb?.

(Aist? Karpyt? / Vatican News)