XXXI eilinis sekmadienis
Vienas Ra?to ai?kintojas pri?jo prie J?zaus ir paklaus? j?, koks yra vis? pirmasis ?sakymas. J?zus jam atsak?: ?Pirmasis yra ?is: Klausyk, Izraeli, – Vie?pats, mūs? Dievas, yra vienintelis Vie?pats; tad myl?k Vie?pat? savo Diev? visa ?irdimi, visa siela, visu protu ir visomis j?gomis. Antrasis: Myl?k savo artim? kaip save pat?. N?ra ?sakymo, didesnio u? ?iuodu.“ Tuomet Ra?to ai?kintojas jam atsak?: ?Gerai, Mokytojau, tu teisyb? pasakei: Dievas yra vienintelis ir n?ra kito ?alia jo; o myl?ti j? visa ?irdimi, visu protu ir visomis j?gomis bei myl?ti artim? kaip save pat? svarbiau u? visas deginam?sias atna?as ir kitokias aukas.“ Matydamas, kaip i?mintingai jis atsak?, J?zus jam tar?: ?Tu netoli nuo Dievo Karalyst?s!“ Ir niekas daugiau nebedr?so jo klausin?ti. (Mk 12, 28b–34)
VISKAS APIE MEIL?
?Koks yra vis? pirmasis ?sakymas?“ ?is Ra?to ai?kintojo J?zui u?duotas klausimas savyje slepia potekst?: ?Koks yra did?iausias i? vis? ?sakym?? Pad?k mums sugr??ti prie paprast? dalyk?, prie visa ko principo“…
J?zus taip ir padaro, savo atsakymu i?eidamas u? ?prast? r?m?. Ne?iūrint pirmo ?spūd?io, kad ?ia pakartojami tik Senojo Testamento tekstai, Vie?paties lūpose seni dalykai nu?vinta nauja ?viesa. J?zus yra laisvas ?mogus ir tai, kaip Jis interpretuoja Dievo ?od?, leid?ia klausytojams labiau ?sigilinti ? ?statymo esm?.
Atsakymas prasideda veiksma?od?iu ?myl?k“. Tai ?sakymas, kuris kalba apie ateit?, jis nerei?kia baigtinio veiksmo, nes meil? yra pasaulio ateitis, be jos ?monija neturi ateities…
Ta?iau prie? ?did?iausi?“ ?sakym? J?zus dar i?taria ???angin? ?sakym?“: ??emà“,- tai rei?kia: klausyk, atsimink, nepamir?k, laikyk j? kaip antspaud? ant ?irdies, kaip brangakmen? prie? akis… Klausyti Dievo – tai parodyti savo ?velnum? Dievui, kuris pra?o: ?Pra?au, i?klausyk man?s“. I?klausyti – tai myl?ti.
?Myl?k Vie?pat? savo Diev? visa ?irdimi“… Myl?ti visa ?irdimi rei?kia ne pavaldinio, bet ?simyl?jusiojo meil?. Myl?ti visa ?irdimi – tai tarsi pasakyti Dievui ?Taip“ ir tada, kai ?irdyje ?viesu, ir kada j? gaubia ?e??liai, tada, kai j? apima tik?jimo d?iaugsmas, ir tada, kai slegia abejon?s. Mylime taip, kaip galime, kaip sugebame, tada, kai ?vie?ia saul? ir kai temsta, ir u?merktomis akimis, kai truput? baisu, net ir tada, kai akyse tvenkiasi a?aros.
?Myl?k Vie?pat? savo Diev? visu protu”… Meil? turi būti i?mintinga, trok?tanti pamatyti, pa?inti, geriau suprasti. Ji kalba apie Diev? – savo Meil?, radusi? viet? ?mogaus ?irdyje.
I? esm?s J?zus nepasak? nieko nauja. Tuos pa?ius ?od?ius jau tūkstan?ius met? kartoja vis? religij? mistikai, vis? tik?jim? Dievo ie?kotojai.
Evangelijos naujumas – tai netik?tai prid?tas antrasis ?sakymas, kuris yra pana?us ? pirm?j?... Krik??ionyb? sako: ?Myl?ti ?mog? – tai kaip ir myl?ti Diev?. Mūs? artimas yra pana?us ? Diev?, jo veidas ir balsas, meil?s alkis ir gro?is pana?ūs ? tai, k? mes matome Dieve. Dangus ir ?em? vienas kitam neprie?tarauja: jie vienas kit? apkabina.
?itaip ?velgiant ? J?zaus atsakym? didysis ?sakymas tampa toks: ?Myl?k ?em? taip, kaip myli save, myl?k j? taip, kaip j? myli Dievas“. Priimti su pasitik?jimu tai, k? gauname i? Dievo rankos ir rei?kia: vykdyti Jo vali?. Ne paklusti ?sakymams ar ?v?sti liturgij?, bet tiesiog, nuostabiai, laimingai… myl?ti…
Adolfas Gru?as
