Palaimintoji Kry?iaus Joana
Beatifikacija buvo i?skirtin?, nes ?vyko be apeig?, ceremonij? ar Mi?i?: tai buvo vadinamoji ekvipolentin? beatifikacija. Popie?ius lapkri?io 25 d. per audiencij? nurod? kardinolui M. Semeraro, kad jo vadovaujama ?vent?j? skelbimo dikasterija paskelbt? dekret?, jog pranci?kon?s vienuol?s Kry?iaus Joanos kultas egzistuoja Ba?ny?ioje nuo neatmenam? laik?, t. y. nuo tada, kai paplito XV ir XVI a. sandūroje gyvenusios ir mirusios moters ?ventumo garsas. Pagal ekvipolentin? beatifikacij?, Kry?iaus Joana pripa?inta palaimint?ja. Ankstesniu dekretu 2015 m. pripa?intos jos heroji?kos krik??ioni?kosios doryb?s.
?vent?j? skelbimo dikasterija pa?ymi, kad pal. Kry?iaus Joanos kultas prasid?jo Ispanijoje tuoj pat po jos mirties ir kad kult? am?iams b?gant dar labiau sustiprino tai, kad jos kūnas po daugelio met? liko nesuir?s. Dikasterijai rengiantis ekvipolentinei beatifikacijai nustatyta, kad Kry?iaus Joanos kultas buvo paplit?s ne tik Ispanijoje, bet kitur Europoje, Filipinuose ir ?iaur?s Amerikoje. Apie palaimintosios kult? Ba?ny?ioje liudija ir ?ie du pavyzd?iai: Briug?s (Belgija) benediktini? abatijos Mi?iole gegu??s 3 d. ?ra?yta metin? ?v. Kry?iaus Joanos ?vent?; Santa Maria de la Cruz vienuolynas prie Madrido dar dabar vadinamas ?ventosios Joanos vienuolynu. Beje, gegu??s 3-osios data kartojasi kelis kartus palaimintosios biografijoje: tai menama jos gimimo diena, pirm?j? vienuolini? ??ad? ir u?gimimo dangui diena.
Naujoji palaimintoji Kry?iaus Joana OFM – jos tikrasis vardas ir pavard? Juana Vázquez y Gutiérrez – gim? 1481 m. netoli Toledeo. Dabar ?i vietov? vadinasi Numancia La Sagra. Moters vaikyst? buvusi sunki, d?l negalavimo motina j? pavedusi ?v?. M. Marijos globai ir mergait? pasveikusi. Mirus motinai, mergait? aukl?jo mo?iut? ir teta. Tetai ?stojus ? vienuolyn?, ir Joana pra??si priimama, bet d?l am?iaus nebuvo priimta. Be to, pasiprie?ino t?vas, dukros aukl?jim? paved?s kitame mieste gyvenusiam savo broliui, kuris numat? mergait? i?tekinti u? vietinio kilmingojo. Ta?iau t?vo ir d?d?s planai su?lugo: mergait? pab?go i? nam? ir, nepaisant tokio drasti?ko poelgio, nepilnametyst?s ir krai?io netur?jimo, buvo priimta ? pranci?koni? Kry?iaus Marijos vienuolyn? La Circoleda vietov?je.
1497 m. gegu??s 3 d., būdama 16 met?, davusi vienuolinius ??adus Kry?iaus Joana vienuolyne i?siskyr? intensyviu dvasiniu gyvenimu ir nepaprastomis mistin?mis patirtimis, ?skaitant mistin? santuok?, stigmas, kurios reguliariai kartojosi kas savait?, ir balso netekim?, kuris 1508 m. t?s?si nuo vasario 11 iki rugpjū?io 11 d. Ta?iau, vis? nuostabai, atgavusi kalb?, Joana ?m? pamokslauti. Su?av?tos Joanos pamokymais ir darbais vienuol?s j? i?rinko abate, nors s. Joanai tebuvo 27 metai. I?leidus jaunosios abat?s 72 pamoksl? cikl? liturginiams metams, Toledo arkivyskupas prijung? prie vienuolyno vietos parapij?, u? kuri?, pagal suteiktus ?galiojimus, buvo atsakinga motina Kry?iaus Joana.
Susirgusi artroze ir pavaduotojos ap?mei?ta Joana buvo pa?alinta i? abat?s pareig?. Ta?iau mirus ?p?dinei ir paai?k?jus, kad kaltinimai buv? nepagr?sti, nepaisant pa?engusios ligos, v?l buvo i?rinkta abate ir ?ias pareigas ?jo iki mirties 1534 m. gegu??s 3 d.
Toledo arkivyskupija 1614 m. prad?jo kanonin?s bylos parengiam?j? proces? (1614–1916) ir 1619 m. apa?tali?k?j? proces? (1619–1921). 1668 m. paskelbtas dekretas apie kulto nepripa?inim? d?l neu?baigt? bylos procedūr?, o 1729 m. dokument? pasigedusi ?ventojo Sosto ?ventoji apeig? kongregacija nutrauk? byl?. 1977 metais atradus dingusiais laikytus dokumentus byla buvo atgaivinta, parengtas ir patvirtintas Positio – rinkinys dokument? apie kandidat? ? ?ventuosius su biografija, ?ventumo ir dorybi? apra?ymu, liudijimais, ra?tais ir dokumentais apie visus ligi tol bylos tyrimo etapus. Nuo 2023 iki 2024 m. mokslinink? ir teolog?, vyskup? ir kardinol? komisijos i?tyr? ir patvirtino ?vent?j? skelbimo dikasterijos pristatyt? nauj? Positio d?l kulto pripa?inimo nuo neatmenam? laik? ir galimos ekvipolentin?s beatifikacijos.
Ji ?vyko ?. m. lapkri?io 25 d. popie?iaus Pranci?kaus dekretu, kuriuo pripa?intas nuo seno buv?s ir tebesit?siantis palaimintosios Kry?iaus Joanos kultas. (SAK / Vatican News)
