XXX eilinis sekmadienis
?mon?s pa?auk? nereg?, sakydami: ?Dr?sos! Kelkis, jis tave ?aukia“. Tasai, nusimet?s apsiaust?, pa?oko ir prib?go prie J?zaus. J?zus prabilo ? j?: ?Ko nori, kad tau padary?iau?“ Neregys atsak?: ?Rabuni, kad prareg??iau!“ Tuomet J?zus jam tar?: ?Eik, tavo tik?jimas i?gelb?jo tave“. Jis tuoj pat prareg?jo ir nusek? paskui J?z? keliu. (MK 10, 46-52)
TAI, K? MATO DIEVAS
Tai paskutinis i? Evangelijoje pagal Mork? apra?yt? J?zaus stebukl?. Tai paskutinis stebuklas, kur? J?zus padaro, prie? ??engdamas ? Jeruzal?. Tuo tarsi būt? norima pasakyti, kad, siekdami suprasti kry?iaus prasm?, turime ?velgti ? j? tik?jimo akimis. ?ia aklasis gr??ta regintis, o mokiniai lieka akli, nes tur?ti akis dar nerei?kia - matyti.
?is pagalbos maldaujantis aklasis yra kiekvieno ?mogaus, maldaujan?io ?viesos, u?uojautos, paveikslas.
Evangelijoje pagal Mork? aklasis elgeta yra vienintelis mokinys, kuris atviromis akimis seka paskui J?z? aistros keliu. Jis ?tuoj pat prareg?jo ir nusek? paskui J?z? keliu“. Ant Golgotos tas, kuris ?pamatys“, bus ?imtininkas, vadovav?s J?zaus nukry?iavimui. Kit? dien? po mirties J?z? ?pamatys“ moterys, at?jusios patepti Jo Kūno. Apa?talai ateis ?pamatyti“ jau v?liau, daug v?liau…
Istorija apie J?z? i? Nazareto drauge yra ir istorija apie ?mones, kurie liko akli, nesugeb?jo pamatyti, nesugeb?jo ?minti sl?pinio…
J?zus jau beveik i?eina i? Jericho, bet ?ia i?girsta ?aukiant? ?mog?: ?Dovydo Sūnau, J?zau, pasigail?k man?s!“ Jis aklas, bet ko jis nemato? ?is ?mogus netiki savaranki?kumo galimybe, jis pra?o, nes to, ko nematai savyje, tenka pra?yti kit?.
?auksme yra j?gos, poreikio, skausmo. Tikra malda irgi pana?i ? ?io vyro ?auksm?: dejuodamas jis jau?ia galimyb? pakeisti gyvenim?. Bartimiejus nori i?eiti i? savo nelaim?s, ir būtent ?is tik?jimas j? i?gelb?s.
Ta?iau minia nori j? nutildyti. Artimieji da?nai, u?uot pad?j? gyventi, padeda numirti…
?ia susiduriame su pasl?pta ironija: regin?i?j? minia po keli? dien? pasmerks J?z?, tuo tarpu ?is ?mogus, kuris nemato, atpa??sta J? ir pavadina: ?Dovydo Sūnumi“.
Minia j? nu?vilpia, o jis ?aukia garsiau. Jis nepasiduoda, nesitraukia. Evangelistas mums primena, kad jei netik?sime i? vis? j?g?, nieko nebus. Mums duodama tai, kuo tikime. Jei netikime, kad galime pasikeisti, nepasikeisime. Jei netik?sime savo svajone, jos nepasieksime. Jei netik?sime savo ?irdies stiprybe, nemyl?sime. Jei netik?sime mumyse gyvenan?iu Dievu, niekada nebūsime laimingi.
J?zus sustoja ir liepia pa?aukia nereg?…
?Dr?sos! Kelkis, jis tave ?aukia“, - ?ie trys ?od?iai, kuriuos i?girsta Bartimiejus, savyje slepia mūs? vis? trejop? tarnyst?.
Dr?sos! Esame pa?aukti pirmiausia suteikti vilt? visiems, kurie ?aukiasi pagalbos skausme.
Kelkit?s! Esame pa?aukti pakelti ant koj? tuos, kurie s?di ar net guli.
Jis jus ?aukia! Esame pa?aukti padaryti visk?, kad Dievo balsas būt? i?girstas.
Tokia yra kiekvieno mokinio misija: sakyti kiekvienam ?mogui: ?Kelkis, Jis tave ?aukia“.
Bartimiejus nusimeta apsiaust?, pa?oka ant koj? ir eina pas J?z?. J?zus j? ?mato“, tod?l aklasis turi j?g? padaryti tai, ko anks?iau niekada nedar?. Kai pajuntame, kad esame kam nors svarbūs, gyvenimas pasikei?ia. Mums visiems reikia jaustis kam nors svarbiems, reikia, kad kas nors mums pasakyt?, reikia, kad mus pamatyt?.
J?zus u?duoda jam t? pat? klausim?, kur? prie? tai u?dav? Jokūbui ir Jonui: ?Ko nori, kad tau padary?iau?“ Abu apa?talai pra?? ?lov?s, galios, tuo tarpu Bartimiejus pra?o tik galimyb?s pamatyti pasaul?.
J?zaus klausimas Bartimiejui ver?ia nusi?ypsoti: ?J?zau, jis aklas, ko, kaip Tau atrodo, jis gali nor?ti?“ Ta?iau klausimas visai neakivaizdus: J?zus nori su?inoti, ar ?mogus nori būti i?gydytas.
Bartimiejus atsako: ?Rabuni, kad prareg??iau!“. ?is veiksma?odis graiki?kai rei?kia: ?matyti auk??iau, ?iūr?ti auk?tyn“.
?Jis tuoj pat prareg?jo ir nusek? paskui J?z? keliu“. Visi minioje man?, kad mato, o buvo akli. Visk? labai gerai mat? tik vienas aklasis…
Dabar mūs? eil? pripa?inti save aklais. Jei atpa?insime, kad esame akli, gal?sime pamatyti. Mūs? gyvenimas t?sis kaip ir anks?iau, bet tikrov? matysime Evangelijos ?viesoje.
Dievo akimis…
(Mons. A. Gru?as)
